5 priežastys, kodėl vairuotojai vis tiek gali patekti į avariją, net jei laikosi visų taisyklių

Kelyje pasitaiko įvairiausių situacijų, kartais į eismo įvykį patenka net atidiausias ir atidiausias vairuotojas. Tam yra keletas paaiškinimų.

Kelio ženklų trūkumas reikalingose ​​vietose

Eismas keliuose reguliuojamas specialiais ženklais. Sutelkęs dėmesį į juos, vairuotojas gali judėti keliais su minimalia avarijos rizika. Tačiau pasitaiko situacijų, kai ženklų trūksta tinkamose vietose: tai yra tada, kai kyla pavojus vairuotojams.

Pavyzdžiui, užmiesčio kelio sankryžoje esantį ženklą „STOP“ nupūtė vėjas. Dėl to per šią sankryžą gana dideliu greičiu važiuojantys automobiliai reguliariai pateks į avarijas. Kitas pavyzdys: nereguliuojamoje sankryžoje dingo ženklas „Duoti kelią“, rezultatas – avarija.

Tokių atvejų pasitaiko nuolat. Ženklai lūžta dėl sunykimo arba juos gadina chuliganai ir vandalai. Dėl to į avarijas patenka net patys atsargiausi vairuotojai. Norint to išvengti, reikia žinoti kelių eismo taisykles ir būti itin atidiems abejotinose kelio atkarpose.

Blogos kelio sąlygos

Dar viena dažnų avarijų priežastis – nuolat prasta kelių būklė, prie kurios visi vairuotojai posovietinėje erdvėje yra pripratę. Net jei kelias buvo sutvarkytas, po pirmosios žiemos jis dažniausiai vėl virsta ištisiniu kliūčių ruožu, susidedančiu iš duobių ir duobių.

Tokios padėties priežastis – kelių tiesimui ir remontui naudojamų medžiagų kokybė. Duobės tampa ne tik lūžusios automobilio pakabos ir važiuoklės priežastimi, bet ir baisesnėmis nelaimėmis. Vėlgi, su tuo galite kovoti su didesniu dėmesiu ir greičio apribojimo laikymusi.

Pavyzdžiui, gali būti pateikti šie atvejai:

1. Įskridę į gerą duobę galite lengvai atsidurti priešpriešinio eismo juostoje, sukurdami avarinę situaciją.
2. Taip pat labai pavojingas eismo dalyviams atviras kanalizacijos šulinys ar netinkamai įrengtas šulinys.

Trūksta pėsčiųjų perėjų ir užtvarų pėstiesiems

Pėstieji taip pat yra žmonės, kartais bebaimiai, tačiau dažniausiai dėmesingumo stoka ir baimė pakliūti po ratais yra kupina liūdniausių pasekmių. Jie negalvoja apie tai, kad sustabdyti sunkų automobilį reikia kelių sekundžių. Labai dažnai žmonės tiesiogine to žodžio prasme lipa po ratais pėsčiųjų perėjoje, provokuodami vairuotoją pažeidinėti Kelių eismo taisykles arba daužydami automobilį ant stulpelio ar stulpo.

Jei iš viso nėra pėsčiųjų perėjos ar tvoros, tai tokia kelio atkarpa tampa dvigubai pavojinga dėl pėsčiųjų elgesio nenuspėjamumo. Jie gali važiuoti tiesiai po ratais net ir atsargiausio vairuotojo. Tokiose kelio atkarpose reikia sulėtinti greitį, įjungti žibintus ir apskritai elgtis itin atsargiai. Apie pėsčiųjų perėjos poreikį šioje kelio atkarpoje dar geriau informuoti eismo administraciją raštu.

Dažniausiai susidūrimai su pėstaisiais, kertančiais kelią nenustatytoje vietoje, įvyksta naktį. Taip yra dėl prasto apšvietimo ir šviesą atspindinčių elementų trūkumo ant pėsčiųjų drabužių.

Netinkamas kelio ženklų pritaikymas arba blogas matomumas

Bet kokie kelio ženklai turi būti įrengti pagal galiojančių GOST 10807-78 ir 23457-86 reikalavimus. Jei jų nesilaikoma, kyla ginčų, kurie gali baigtis nelaimingu atsitikimu.

Net jei yra kelio ženklas, jo gali ir nesimatyti – pavyzdžiui, medžio šakos yra padengtos arba padengtos sniegu. Todėl vairuotojai jo nepastebi.

Svarbu nepamiršti, kad pagal Kelių eismo taisykles atstumas, kuriuo ženklas suvokiamas, turi būti ne mažesnis kaip 100 m.

Blogos oro sąlygos

Kartais vairuotojui reikia priminti, kad jis būtų atsargesnis vairuojant sunkiomis oro sąlygomis. Tokiose situacijose ženkliai sumažėja matymo diapazonas, pasikeičia automobilio valdymas, pailgėja stabdymo kelias ir pan. Visos šios aplinkybės gali sukelti avariją kelyje.

Rūko pavojai:

• apžvalgos sumažinimas;
• optinė apgaulė, iškreipianti tikrąjį atstumą;
• spalvų spektro suvokimo pasikeitimas, išskyrus raudoną;

Svarbu atsiminti, kad tolimosios šviesos yra visiškai nenaudingos rūko sąlygomis.

Jei kelyje yra ledo, reikia laikytis šių taisyklių:

1. Transporto priemonės judėjimas turi prasidėti sklandžiai, neslystant.
2. Stabdyti reikia švelniai spaudžiant pedalą, neatjungiant sankabos perjungiant žemesnę pavarą. Svarbu vengti staigaus greičio padidėjimo.
3. Pavarų perjungimas ant mechaninės pavarų dėžės turėtų būti greitas, bet sklandus.

Stipraus lietaus pavojai:

• ribotas matomumas;
• blogas kelio ženklų matomumas;
• kelio erozija;
• priekinių žibintų, veidrodėlių, langų, stabdžių žibintų tarša;
• transporto priemonės valdymo pasikeitimas;
• hidroplanavimas - kelių ratų atskyrimas nuo važiuojamosios dalies, dėl kurio prarandamas valdymas.

Veiksniai, provokuojantys avarijas sningant:

• sumažėjęs matomumas;
• sumažinti ratų sukibimo su kelio dalimi laipsnį;
• kelio pakraštys paslėptas po sniegu – atsitrenkus slysta;
• defektai kelyje, nematomi dėl sniego;
• priekinių žibintų ir langų apledėjimas;
• saugaus greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių ir objektų nustatymo sunkumai.

Žinoma, būti vairuotoju nėra lengva. Nuolat padidėjęs dėmesys, įsitempę raumenys, pasiruošimas bet kokiems netikėtumams – visa tai daro įtaką žmogaus būklei. Pavargęs vairuotojas dėl menkiausio neapsižiūrėjimo gali tapti baisios nelaimės kaltininku. Tai turi būti suprantama ir traktuojama pagarbiai bei dėmesingai visiems eismo dalyviams.