Ratų balansavimas: apibrėžimas, tipai, procedūra ir dažniausios klaidos

Automobilio ratų balansavimas turi įtakos automobilio valdymui: nuolat keičiasi kontaktinis lopas, blogėja sukibimas. Ant šlapio ar slidžios kelio važiuojant dideliu greičiu situacija gali išeiti iš rankų. Pasirodo, ratų balansavimas yra automobilio ekipažo saugumo problema.

Patogus ir saugus vairavimas automobiliu labai priklauso nuo padangų būklės. Vairuotojai yra susipažinę su ratų balansavimo koncepcija. Tačiau daugelis šiai procedūrai neteikia tinkamos reikšmės. Ir, atitinkamai, jie nesupranta padangų disbalanso pasekmių.

Kas yra ratų balansavimas

Ratų bazė yra svarbi automobilio dalis. Šlaitai pirmieji perima smūgius nuo akmenų, nelygumus ir duobes nuo kelio, „toleruoja“ pakabos darbą. Kad atlaikytų visas apkrovas, automobiliniai „batai“ turi būti tvirti.

Gerų padangų techninės charakteristikos nesibaigia puikiu mišiniu, kokybiškais diskais ir stabiliu slėgiu. Automobilių meistrai servisuose ir namų meistrai keičia sezonines padangas, nustato kišenes ir padangų nusidėvėjimo laipsnį, nesuderinamumą ir kitas problemas.

Viena iš būtinų priemonių – ratų balansavimas – disbalanso pašalinimas arba jo sumažinimas iki minimalaus lygio.

Ką įtakoja ratų balansavimas ir kokios jo nebuvimo pasekmės

Nesubalansuoti ratai automobilyje sukuria vibraciją: atsiranda drebėjimas, plakimas ir triukšmas. Jei neatsižvelgsime į vairuotojo ir keleivių diskomfortą dėl tokios kelionės, tai negalima ignoruoti komponentų ir mazgų sunaikinimo: pagreitėjusio netolygaus (dėmėtojo) padangų protektorių susidėvėjimo, disko deformacijos.

Taip pat sugadinti rutuliniai guoliai, stebulės, genda amortizatorių statramsčiai, guoliai. Dėl ratų disbalanso pailgėja stabdymo kelias, pažeidžiamas vairo mechanizmas.

Ratų disbalansas trukdo vairuoti

Automobilio ratų balansavimas turi įtakos automobilio valdymui: nuolat keičiasi kontaktinis lopas, blogėja sukibimas. Ant šlapio ar slidžios kelio važiuojant dideliu greičiu situacija gali išeiti iš rankų. Pasirodo, ratų balansavimas yra automobilio ekipažo saugumo problema.

Ratų disbalansas

Ratas yra besisukantis objektas. Visi jo paviršiaus taškai vienodai pašalinami nuo centro – sukimosi ašies, o svoris turi būti vienodas per visą perimetrą.

Apibrėžimas

Netolygus besisukančių masių pasiskirstymas sukimosi centro atžvilgiu vadinamas ratų disbalansu. Kitaip tariant, padanga tam tikrose vietose tampa lengvesnė.

Balansuokite svorius

Ratų balansavimas atliekamas pakabinant specialius kompensacinius svorius, sveriančius lengvesnes padangų dalis.

Tipai

Yra dviejų tipų disbalansas:

1. Dinaminis - kai masės pažeidimas įvyksta horizontalioje plokštumoje, tai yra, inercijos jėga kerta sukimosi ašį: ratas išrašo "aštuoni".
2. Statinė – masė sulaužyta vertikalios ašies atžvilgiu: padanga šokinėja aukštyn ir žemyn (vertikali vibracija).

Ratų disbalanso tipai

Dinaminis ratų balansavimas atliekamas tik ant profesionalių stovų išorėje ir viduje. Statinis - galima atlikti garažo sąlygomis: procedūra yra pakabinti papildomus svarmenis šviesiose vietose. Tačiau dažnai ant vieno automobilio ratų pastebimas abiejų tipų disbalanso derinys: tuomet patikimiau reikalą patikėti padangų serviso specialistams.

Kaip patikrinti ratų pusiausvyrą

Problema jaučiasi važiuojant automobiliu 80-90 km/h greičiu mušant vairą, drebinant. Galite savarankiškai patikrinti padangų balansą, nustatydami gumos komplektų keitimo vasarą ar žiemą procedūrą. Sumontuokite naują ratą, važiuokite porą dienų, kad padanga po sandėliavimo atsikratytų deformacijų.

Kiti veiksmai:

1. Pakelkite automobilį domkratu toje pusėje, kurioje tikrinsite.
2. Pasukite rampą, palaukite, kol ji sustos.
3. Kreida pažymėkite viršutinį gumos tašką.
4. Atsipalaiduokite įvairiomis kryptimis, pažymėdami viršų.

Kaip patikrinti ratų pusiausvyrą

Įvertinkite kreidos žymių vietą: jei jos susikaupusios, ratas nesubalansuotas, radote „lengvą“ tašką. Jei rizikos lygiai tolygiai išsibarstę po visą perimetrą, važiuokite be baimės.

Kaip teisingai atlikti procedūrą

Esant 10–15 g disbalansui, suspensija gauna tūkstančius smūgių per minutę, o tai panašu į plaktuko poveikį betonui. Norint išvengti neigiamų padangų svorio disbalanso padarinių, būtina tinkamai subalansuoti padangas.

Kodėl parengiamasis etapas yra svarbus ir ką jis apima

Uždedant padangą ant ratlankio, reikia subalansuoti ratus kaip mazgą. Privaloma taisyklė – parengiamasis etapas, nuo kurio priklauso galutinis procedūros rezultatas.

Parengiamasis etapas

Atlikite šiuos veiksmus:

1. Nuplaukite ratlankį iš abiejų pusių, kitaip nešvarumų gabalėliai parodys netolygų gumos svorį aplink perimetrą.
2. Nuvalykite protektorių nuo įstrigusių akmenų (ypač svarbu sunkvežimiams ir visureigiams). Akmenys ir žvyras tarp bėgimo takelio padangų blokų apsunkina tam tikras atkarpas: balansavimas bus netikslus.
3. Nuimkite senus svorius ir apipjaustykite dangtelius nuo ratlankių.

Įsitikinkite, kad padanga tvirtai laikosi savo vietoje: tai stipriai veikia balansavimo įtaisų ir prietaisų veikimą.

Balansavimo tipai

Procedūra atliekama keliais būdais. Yra automobilio ratų balansavimas ant mašinos su padangų nuėmimu ir tiesiai ant automobilio. Taip pat yra automatinis balansavimas su granulėmis arba milteliais.

Ratų balansavimo granulės

0,15-0,9 mm skersmens granulių viduje yra sunki stiklinė arba keramikinė šerdis, iš išorės elementai padengti silikonu.

Karoliukai pilami į padangos ertmę: veikiant išcentrinėms jėgoms, rutuliai pasiskirsto, prilimpa prie gumos dideliais kiekiais, kur svoris mažesnis. Pasirodo, automatinis savaiminis balansavimas, kuris vis dėlto nėra populiarus tarp vairuotojų.

Statinis

Statinis (vertikalus) disbalansas pašalinamas visose padangų stotyse. Tačiau tai yra paprasčiausias balansavimo būdas, kurį, norėdami sutaupyti pinigų ir laiko, vairuotojai dažnai atlieka garaže.

Operacijos esmė – atpažinti sunkią padangos atkarpą, kuri su didesne jėga atsitrenkia į kelią, netolygiai trindama protektorių ir destruktyviai reaguodama į važiuoklę bei pakabą.

Statinis balansavimas

Kad būtų pašalintas statinis disbalansas, kompensaciniai svareliai pakabinami ant šviesos taškų virš šoninių flanšų. Gaminių svoris nuo 5 iki 60 gramų, medžiaga švinas, plienas, cinkas.

Ant štampuotų diskų remonto įtaisai tvirtinami laikikliais, ant lietų ir kaltinių diskų – su Velcro. Pastarieji žiemą nepatikimi: šaltyje gali nukristi. Tačiau yra nemažai diskų, ant kurių nėra kito būdo pritvirtinti prekes.

Dinamiškas

Kuo didesnis skersinio protektorius, tuo lengviau „užsidirbti“ dinaminį disbalansą vairuojant („aštuonios“) ir tuo sunkiau jo atsikratyti. Neįmanoma savarankiškai pašalinti inercijos ir sukimosi ašių sankirtos – reikalas patikėtas profesionalams. Oro slėgis padangose ​​bet kokio tipo balansavimui turi būti normalus.

Baigti

Tokį ratų balansavimą reikėtų atlikti pašalinus statinį ir dinaminį disbalansą, taip pat keičiant padangas.

Baigti balansuoti

Galutinė padangų balansavimo procedūra atliekama tiesiai ant automobilio: po dugnu sumontuotas elektroninis įtaisas, ratai sukami iki 80-90 km/val. Jutikliai automatiškai atlieka matavimus, nurodo vietas, kur reikia pridėti svarelius prie ratlankio.

Balansavimo būdai nenuimant ratų

Kai nuo ratų atšokimų kyla vertikali kėbulo vibracija, vairuotojai ją pašalina garaže. Procesas toks pat kaip ir degalinėje, tačiau sugaišite daugiau laiko, nes teks kelis kartus pasimatuoti skirtingo svorio svorius. Senamadiškas būdas „iš akies“ suteikia tokį patį efektą kaip ir dirbtuvėse.

Paruoškite domkratą, subalansuodami lipnius ar laikiklius pritvirtintus svarmenis. Šviesioms vietoms pažymėti jums reikės kreidos arba žymeklio, o suspaustiems svarmenims pritvirtinti plaktuko.

Nepraleiskite parengiamojo etapo su diskų plovimu ir protektoriaus valymu nuo akmenų ir žvyro. Nuimkite plastikines pagalvėles.

Tolesnis darbas:

1. Vieną automobilio pusę pakelkite ant domkrato, apsisaugokite nuo nuriedėjimo ir kritimo.
2. Nustatykite balansuojančių svarmenų montavimo vietą: atsukite nuolydį viena kryptimi, sustoję kreida pažymėkite ant jo viršutinį tašką, sutelkdami dėmesį, pavyzdžiui, į rato arkos vidurį.
3. Pasukite padangą kita kryptimi, pakartokite manipuliavimą kreida.
4. Įvertinkite kreidos ženklų išdėstymą: vidurys tarp jų yra norimas šviesos taškas.
5. Šioje vietoje sumontuokite svarmenis, pradedant nuo lengvųjų.
6. Sukite ratą toliau. Jei sustojus svoriai apačioje, balansavimas pavyksta.
7. Dabar pradėkite paskirstyti svorius skirtingomis kryptimis. Užduotis – užtikrinti, kad po kitų sukimų ir sustojimų svarmenys būtų skirtingose ​​padėtyse.
8. Pritvirtinkite daiktus plaktuku.

Balansavimo būdai nenuimant ratų

Pirmą kartą balansavimas gali neveikti. Lengvas vietas apsunkinkite pridėdami krovinių svorį. Sekite veiksmų seką su kitomis padangomis, tada patikrinkite ratų pusiausvyrą važiuodami 10-15 km 80-90 km/h greičiu. Jei nepajutote automobilio šokinėjimo, būdingų smūgių vaire, padarėte viską teisingai.

Kokia įranga reikalinga procedūrai

Jau gaminant padangų masė aplink sukimosi ašį pasiskirsto netolygiai – tai vadinamoji technologinė klaida. Be to, eksploatacijos metu disbalansas didėja: padanga sudaro iki 75% disbalanso, diskai - iki 20%. Likę procentai tenka stebulėms su stabdžių būgnais.

Norėdami atsikratyti disbalanso, yra profesionali įranga - balansavimo mašinos (BS). Padangų dirbtuvių patalpose stacionariai įrengiamos konstrukcijos, skirtos besisukančių objektų diagnostikai ir reguliavimui.

BS plataus profilio ir paprastoms padangoms kalibruotos montuoti nenuimant ratų mechaniniais, elektroniniais ir kombinuotais matavimo prietaisais. Kitai įrangos grupei atstovauja stovai, dirbantys su nuimtomis rampomis.

Balansavimo mašina

Pagrindiniai didelio tikslumo suoliuko elementai, skirti balansuoti lengvųjų automobilių ratus, yra velenas su elektrine (iki 800 aps./min.) arba rankine (iki 250 aps./min.) pavara ir kompiuteris duomenų apdorojimui.

Techninis procesas atrodo taip: ratas suveriamas ir saugiai pritvirtinamas ant veleno, kompiuterinė sistema nuskaito pradinę informaciją (guminio profilio plotis ir aukštis, disko dydis). Velenas sukasi, tada pavara sustabdoma, leidžiant ratui suktis pagal inerciją.

Toliau įjungiami impulsiniai, dinaminiai ir pjezoelektriniai davikliai, fiksuojami nauji duomenys, pagal kuriuos įdėta programa apskaičiuoja padangos šviesos taškus. Belieka meistrui sumontuoti svorio priemones.

Kai kurie vietinės ir užsienio gamybos staklių modeliai aprūpinti lazerinėmis sistemomis, kurios tiksliai parodo balansyro pakabinimo vietą.

Dažnos balansavimo klaidos

Tipiškos klaidos, kai jos pažeidžia rato masės išlyginimo sukimosi ašies atžvilgiu technologiją:

• Paruošiamasis etapas visai nebuvo arba atliktas neatsargiai: dėl to prilipę nešvarumų gumuliukai rodo per didelį rato svorį, kur viskas tvarkoje.
• Senieji svareliai nuo ratlankio nebuvo nuimti: priešingai nei jie, montuojami nauji svareliai, dėl to blogėja disbalansas;
• Jie nekreipė dėmesio į gumos prigludimą prie ratlankio: pakėlus slėgį padangoje, ji atsistoja į vietą, balansas išnyksta.
• Ratas nėra centre ant balansavimo veleno. Centrinei angai dažniausiai naudojamas kūginis adapteris, tvirtinimo angoms naudojami flanšai arba varžtiniai spaustukai. Sunkvežimių ratams gali prireikti gazelių, tarpiklių ir didelių kūgių.

Ratų balansavimo klaidos

Ant vieno lengvojo automobilio rato nemontuokite daugiau kaip 60 g krovinio.

Ar reikia subalansuoti galinius ratus ant priekinių ratų pavaros?

Priekiniais ratais varomų transporto priemonių varomieji ratai nukenčia labiau, nes jie dalyvauja posūkiuose. Daugybė manevrų suryja protektoriaus šonines sienas. Tačiau galiniai šlaitai taip pat patiria mechaninių deformacijų. Jei priekinis ratas įskrenda į skylę, galinis nukris į tą pačią vietą ir atsitrenks į pakabą.

Priekyje disbalansas yra ryškesnis, o gale pasirodo esant didesniam nei 120 km/h greičiui. Tačiau balansavimas turi būti atliekamas vienu metu ant visų ratų, neatsižvelgiant į montavimo vietą.

Kas lemia balansavimo dažnumą

Specialių reikalavimų procedūros dažnumui nėra – viskas priklauso nuo operacijos. Jei per sezoną vidutiniu tempu nuvažiavote 15 tūkstančių km, būtinai patikrinkite rampų balansą. Ekstremalus vairavimo stilius perpus sutrumpina diagnostikos ir koregavimo laiką.

Taip pat žiūrėkite: Vairo stovo sklendė – paskirtis ir montavimo taisyklės

Kitos priežastys, kodėl jums reikia dažnai balansuoti ratus:

• automobilis įkrito į gilias kelio duobes arba ratas atsitrenkė į bortelius, kitas kliūtis;
• dažnai sulėtinate greitį slysdami;
• kai pirkote naujus ratus ir padangas: surinkę ratą subalansuokite;
• sezoninių „batų keitimo“ metu pravartu pasitikrinti likutį: gerbiamieji autoservisai tai daro nemokamai;
• prieš kelionę virš 1500 km ir iškart po ilgos kelionės;
• įdiegus naujus diskus;
• ratų remontas, padangų ardymas – proga atlikti balansavimo procedūrą.

Išvada: kuo ramesnis ir atidesnis vairuotojas, tuo rečiau balansuoja ratus.