Kas yra vandens planavimas ir kaip jo išvengti? Ką daryti, jei automobilis slysta ant vandens?

Nors iš pirmo žvilgsnio akvaplanavimas gali atrodyti kaip mažai rizikingas reiškinys, iš tikrųjų jis gali sukelti rimtą eismo įvykį. Žinoma, viskas priklauso nuo jo intensyvumo. Vienas dalykas yra laikinai nesuvaldyti vairo, tačiau daug pavojingiau yra nevaldomai slysti. Ir tai įmanoma reiškinio, žinomo kaip hidroplanavimas, atveju. Norint to išvengti, verta žinoti, iš kur jis atsiranda ir kaip reaguoti jam pasirodžius vairuojant.

Kas yra akvaplaningas?

Hidroplanavimas įvyksta, kai padangos susiliejimo su žeme vietoje susidaro vandens pleištas. Tuo pačiu metu protektorius negali išleisti viso vandens, esančio po ratu. Padanga praranda sukibimą, o vairuotojas nesuvaldo automobilio. Toks jausmas, kad automobilis pradeda tekėti. Tai nėra visiškai tiesa, bet iš tikrųjų jis juda taip, kaip būdinga, pavyzdžiui, laivams, t.y. šiek tiek juda į šoną, bet vis tiek stumiasi į priekį.

Dažniausiai automobilio valdymas atgaunamas, kai padanga vėl liečiasi su keliu. Dažniausiai tai įvyksta po kurio laiko, bet jei bala didesnė, gali būti ir po kelių. Kuo ilgiau tęsis akvaplanavimas, tuo didesnė tikimybė, kad visiškai nevaldysite transporto priemonės, o tai reiškia, kad gali įvykti pavojingas eismo įvykis. Statistiškai tai reta, tačiau, žinoma, reikėtų apsvarstyti ir pesimistiškesnį scenarijų. Ypač kai tai vyksta dideliu greičiu. Kuo greičiau važiuosite, tuo labiau nenuspėjamas vandens planavimas.

Kodėl automobilis praranda sukibimą važiuodamas per vandenį? Tai ne tik padangų protektorius

Padangos užduotis ant šlapios dangos – protektoriaus pagalba „stumti“ vandenį, taip pat paleisti jį į šonus ir atgal. Esant tokiai situacijai, skysčio slėgis natūraliai didėja. Kai jis pasiekia vertę, viršijančią transporto priemonės sukuriamą slėgį, ji pradės plūduriuoti ant jos. Štai kaip hidroplanavimas gali būti apibrėžtas fizikos požiūriu. Žinant teoriją, taip pat verta pasakyti, kokie veiksniai turi įtakos jos atsiradimui vairuojant.

Padangų konstrukcija

Šiais laikais gamintojai praktiškai užtvindo rinką įvairių tipų padangomis. Kai kurie turi asimetrinį protektoriaus raštą, o kiti turi kryptinį protektoriaus raštą. Taip pat yra modelių, skirtų važiuoti šlapia danga. Žinoma, jie turi konkrečių sprendimų, padedančių evakuoti vandenį, tačiau griovelių gylis, kitaip tariant, protektoriaus aukštis, yra labai svarbus. Kuo labiau susidėvėjusi padanga, tuo blogiau ji nuleidžia vandenį.

Naujos vasarinės padangos protektoriaus gylis yra nuo 7 iki 9 mm (priklausomai nuo tipo ir gamintojo) ir maksimaliai padidina vairavimo efektyvumą. Mažiausias leistinas protektoriaus gylis yra 1,6 mm. Nesunku įsivaizduoti, kiek mažiau efektyvi susidėvėjusi padanga. Vien dėl šios priežasties neturėtumėte laukti su mainais iki paskutinės minutės.

Padangų slėgis

Hidroplaningo reiškinio tyrimai aiškiai parodė, kad padangos su žemu slėgiu yra daug jautresnės jo atsiradimui. Tokiu atveju padangos turi mažesnę galimybę atstumti vandenį važiuojant – tuomet gali būti problematiška įveikti didesnį vandens sluoksnį. Taip pat užtruks ilgiau, kol atgaus transporto priemonės kontrolę. Jei norite neprarasti sukibimo, kontroliuokite padangų slėgį. Tačiau atminkite, kad jis turi atitikti jūsų automobilio gamintojo nustatytus standartus.

Padangos plotis ir forma

Vandens pleišto susidarymas judant, kaip jau minėta, yra natūralus reiškinys. Žinodami, kas yra skysčių mechanika, žinome, kad suapvalinta forma pasižymi mažesniu pasipriešinimu nei plokščia. Štai kodėl apvalesnės padangos geriau važiuoja ant vandens.

Tas pats pasakytina apie padangų plotį. Kuo jis platesnis, tuo daugiau litrų vandens turi „išmesti“ važiuojant šlapia danga – tik daugiau padangos ir kelio dangos sąlyčio ploto. Grynai teoriškai plačios padangos yra labiau linkusios į hidroplanavimą. Žinoma, daug kas priklauso nuo jų konstrukcijos ir protektoriaus aukščio. Tačiau šį faktą reikia turėti omenyje.

Kitas

Galimam akvaplaningo atsiradimui taip pat turi įtakos tokie veiksniai kaip:

• paviršiaus būklė ir tipas (problema dažniau iškyla, pavyzdžiui, ant betono);
• vandens gylis, kuriuo norite važiuoti;
• padangos amžius – kuo ji senesnė, tuo mažiau lanksti;
• pakabos susidėvėjimas;
• per staigus stabdymas;
• per didelis greitis.

Kaip išvengti akvaplanavimo?

Žinant, kiek kintamųjų gali sukelti hidroplanavimą, verta suprasti, kad šio reiškinio visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau yra du dalykai, kuriuos galite padaryti, kad sumažintumėte jo atsiradimo riziką. Visų pirma, reikėtų pasirūpinti savo automobilio padangų kokybe – kontroliuoti slėgį ir protektoriaus gylį. Pastebėję, kad jūsų automobilis mažiau pasitiki savimi, būtinai apsvarstykite galimybę pakeisti padangas.

Antras aspektas – būkite atsargūs vairuojant. Svarbu vengti atsitrenkti į balas dideliu greičiu. Iš vairuotojo pusės dažnai neįmanoma įvertinti jų gylio, todėl geriausia sumažinti greitį keliais km/val., o vandens telkinį kelyje įveikti saugiu greičiu. Kuris? Žinoma, į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai, tačiau taisyklė paprasta – kuo lėčiau, tuo geriau.

Ką daryti, jei įvyksta vandens planavimas?

Vandenplanuojant, kaip ir slystant ant sniego ar ledo, svarbiausia išlikti ramiam. Praradę automobilio kontrolę, nedarykite staigių judesių vairu ir be reikalo nespauskite akceleratoriaus ar stabdžių pedalo. Sukibimo atkūrimo momentas yra pats pavojingiausias. Jei duosite per daug dujų, automobilis trūkčios ta kryptimi, kuria sukami ratai. Kita vertus, dėl stabdymo transporto priemonė gali elgtis nekontroliuojamai. Pasekmės gali būti tragiškos, o hidroplanavimo pasekmė – avarija arba susidūrimas su užtvara ar grioviu. 

Šlapias kelias gali būti toks pat pavojingas kaip ir apledėjęs kelias. Daugelis žmonių apie tai pamiršta važiuodami į balas per dideliu greičiu. Tai gali sukelti nemalonių pasekmių. Todėl išmintingai planuodami kitus manevrus išvengkite nereikalingo ir pavojingo elgesio kelyje. Jei matote apsemtą kelio atkarpą, sulėtinkite greitį naudodami transporto priemonės jėgos pavarą, per stipriai nespauskite stabdžių. Hidroplanavimo reiškinys gali būti labai pavojingas – verta žinoti, kaip elgtis jam įvykus.