Kita mėnulio pusė
Kitą Mėnulio pusę Saulė apšviečia lygiai taip pat, kaip ir vadinamąjį kursą, tik iš Žemės jos nematote. Iš mūsų planetos galima stebėti iš viso (bet ne vienu metu!) 59% Mėnulio paviršiaus, o sužinoti likusius 41%, priklausančius vadinamajai atvirkštinei pusei, buvo įmanoma tik naudojant kosminius zondus. Ir jūs to nematote, nes laikas, per kurį Mėnulis apsisuka aplink savo ašį, yra lygiai tiek pat, kiek jo apsisukimo aplink žemę.
Jei Mėnulis nesisuktų aplink savo ašį, tai taškas K (tam tikras mūsų pasirinktas taškas Mėnulio veide), iš pradžių matomas veido centre, po savaitės būtų Mėnulio pakraštyje. Tuo tarpu Mėnulis, darydamas ketvirtadalį apsisukimo aplink Žemę, tuo pačiu metu sukasi ketvirtadalį apsisukimo aplink savo ašį, todėl taškas K vis dar yra disko centre. Taigi bet kurioje Mėnulio padėtyje taškas K atsidurs disko centre būtent todėl, kad Mėnulis, sukdamasis aplink Žemę tam tikru kampu, sukasi aplink save tokiu pat kampu.
Abu judesiai, mėnulio sukimasis ir jo judėjimas aplink žemę, yra visiškai nepriklausomi vienas nuo kito ir turi lygiai tą patį laikotarpį. Mokslininkai teigia, kad tokį išsilyginimą lėmė stiprus Žemės poveikis Mėnuliui kelis milijardus metų. Potvyniai trukdo suktis kiekvienam kūnui, todėl jie sulėtino ir Mėnulio sukimąsi, kol jis sutapo su jo apsisukimo aplink Žemę laiku. Esant tokiai situacijai, potvynio banga nebesklinda per Mėnulio paviršių, todėl trintis, trukdanti jai suktis, išnyko. Lygiai taip pat, bet daug mažesniu mastu, potvyniai ir atoslūgiai sulėtina Žemės sukimąsi aplink savo ašį, kuris praeityje turėjo būti kiek greitesnis nei dabar.
Mėnulis
Tačiau kadangi Žemės masė yra didesnė už Mėnulio masę, Žemės sukimosi greitis sulėtėjo daug lėtesnis. Ko gero, tolimoje ateityje Žemės sukimasis bus daug ilgesnis ir bus artimas Mėnulio apsisukimo aplink Žemę laikui. Tačiau Masačusetso technologijos instituto mokslininkai mano, kad Mėnulis iš pradžių judėjo elipsine, o ne apskrita orbita, kurios rezonansas lygus 3:2, t.y. už kiekvieną du orbitos apsisukimus aplink savo ašį buvo trys apsisukimai.
Tyrėjų teigimu, ši būsena turėjo trukti tik kelis šimtus milijonų metų, kol potvynio jėgos sulėtino Mėnulio sukimąsi iki dabartinio 1:1 apskritimo rezonanso. Pusė, kuri visada yra nukreipta į Žemę, savo išvaizda ir tekstūra labai skiriasi nuo kitos pusės. Gretimos pusės pluta yra daug plonesnė, su dideliais ilgai sukietėjusio tamsaus bazalto, vadinamo marija, laukai. Žemei nematoma Mėnulio pusė yra padengta daug storesne pluta su daugybe kraterių, tačiau joje yra mažai jūrų.
