E-rezidencija: ten tavo šalis, kur nori

Jau seniai buvo galima tapti virtualiu Estijos piliečiu. Netrukus panašų statusą suteiks ir kita Baltijos regiono šalis – Lietuva. Teigiama, kad tokias „paslaugas“ planuoja ir kitos šalys. Kokia išvada? Kuo naudingi visi novatoriškos įmonės aspektai?

Estijos elektroninė rezidencija nesuteikia jums jokių tipinių civilinių teisių ir pareigų. Jei sumokėsime šimtą eurų, nes tai kainuoja, tai mes negalėsime balsuoti rinkimuose Estijoje ir nereikės ten mokėti mokesčių. Tačiau gauname europietišką tapatybę, išreikštą keliais debesyje saugomais asmeniniais duomenimis, taigi – visišką prieigą prie Europos Sąjungos rinkos.

Mes siūlome tapatybę

Estijos e-rezidencija jos savininkui yra valstybės siūlomas skaitmeninis identifikavimas (). Jo savininkai taip pat gauna asmens tapatybės kortelę su unikaliu identifikavimo numeriu. Tai leidžia prisijungti prie paslaugų ir skaitmeniniu būdu pasirašyti dokumentus.

Svarbiausia Estijos programos gavėjų grupė yra žmonių iš besivystančių šaliųgyvenantys už Europos Sąjungos ribų, dažniausiai 30 metų ir vyresni, yra verslininkai ir laisvai samdomi darbuotojai. E-rezidencijos dėka jie gali atidaryti verslą, o vėliau – sąskaitą banke ir efektyviai plėtoti savo verslą.

Antroji kategorija yra trečiųjų šalių piliečiai, jie nuolat keliauja į Estiją. Nuo šiol jie gauna, pavyzdžiui, prieigą prie bibliotekų, galimybę atsidaryti sąskaitą banke ir apsipirkti su mokėjimo autentifikavimu naudojantis e-rezidencija.

Kiti žmonės, besidomintys e-pilietybe, yra vadinamieji interneto vartotojų bendruomenė. Jie nenori naudotis konkrečiomis e. rezidentūros teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis, o labiau priklausyti tam tikrai grupei. Priklausymas tokiai viršnacionalinei bendruomenei jiems savaime yra vertybė.

Estijos e. rezidento kortelė

Estija taip pat atsižvelgia į savo pasiūlymą kūrėjai . Dažnai startuoliai persikelia į užsienį ir vystosi tarptautinėje aplinkoje. E-rezidencija leidžia pagerinti dokumentų srauto ir sprendimų priėmimo procesą, nes skirtingose ​​šalyse gyvenantys žmonės gali pasirašyti sutartis skaitmeniniu būdu vienoje sistemoje. Elektroninės rezidentūros dėka įmonė gali pasitikėti užsienio partneriais.

Estijos virtuali pilietybė labiausiai patraukli ne ES šalių gyventojams, kurie norėtų laisvai prekiauti, pavyzdžiui, jos teritorijoje. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama britams, norintiems išvengti kai kurių bjaurių „Brexit“ pasekmių.

Pastaruoju metu Estija leidžia registruotiems e. piliečiams atsidaryti internetines banko sąskaitas remiantis tik šia e. tapatybe. Ji taip pat teikia debesų kompiuterijos paslaugas tiems, kurie domisi verslu. Kaip pernai lapkritį pranešė „NewScientist“, šalyje jau įregistruota daugiau nei tūkstantis e-pilietybe pagrįstų įmonių. Kad būtų aišku, Estijos e. pilietybė nėra mokesčių rojus. Jos vartotojai mokesčius moka ne šioje šalyje, o ten, kur yra registruoti mokesčių mokėtojais.

Estijos paslauga veikia iš 2014 metų Tai turėtų būti pelninga įmonė, nes Lietuva diegia panašią tapatybės formą. Tačiau ten teisėkūros procesas dar nebaigtas – registraciją planuojama pradėti 2017 metų viduryje.Matyt, elektroninės pilietybės formos įvedimu domisi ir Suomijos, Jungtinių Arabų Emyratų bei Singapūro valdžia.

Virtualus Silicio slėnis

Virtualus garažas Silicio slėnyje

Žinoma, niekur neparašyta, kad e-ID visur turi būti toks pat kaip Estijoje. Kiekviena šalis gali pasiūlyti tokias paslaugas ir dalyvavimo socialiniame-ekonominiame šalies gyvenime formas, kokias ji laiko tinkamomis ir jai naudingomis. Be to, gali būti gyvenimo formų, kurios nukrypsta nuo valstybingumo modelių. Kodėl gi netapti, pavyzdžiui, virtualiu Silicio slėnio gyventoju ir neišplėtus savo verslo idėjos virtualiame garaže?

Eikime toliau – kam visą koncepciją susieti su kokia nors žeme, regionu, miestu ar šalimi? Ar pilietybė negali veikti kaip „Facebook“ ar „Minecraft“? Kažkas netgi gali sukurti virtualių kolonistų bendruomenę, tarkime, Plutonas, „įsikurti“ šioje nykštukinėje planetoje, gyventi, dirbti ir užsiimti verslu, prekiaujant žemės sklypais ant azoto ledo laukų.

Bet grįžkime prie Žemės... Nes nereikia nuo jos tolti, kad pamatytum nuostabias e-rezidencijos įvedimo pasekmes. „Kas bus su e-Estija ir e-Lietuva, jei tarp dviejų šalių kils karas? Ar jų elektroniniai piliečiai, išsibarstę po visą pasaulį, taip pat kariaus tarpusavyje? – klausia Estijos programos vadovas Kasparas Korjus lapkričio mėnesio „NewScientist“ numeryje.