Galaktikos ir pynės
Visai šalia mūsų, kosminiu mastu, tai yra, Paukščių Tako pakraštyje, buvo atrasta galaktika, turinti turbūt didžiulį tamsiosios materijos turinį, o tai sudaro galimybes ankstyviems jos stebėjimams. Tuo pačiu metu paaiškėjo, kad tamsioji materija gali būti dar arčiau, net diapazone, nes, kaip teigė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos tyrėjas Gary Preso, Žemėje yra tamsiosios medžiagos „pynių“.
Antrojo trikampio galaktika yra mažas darinys, kuriame yra tik apie tūkstantis žvaigždžių. Tačiau mokslininkai iš Caltech instituto įtaria, kad jame slypi paslaptinga tamsioji medžiaga. Iš kur kilo ši prielaida? Evanas Kirby iš jau minėto Caltech šios galaktikos masę nustatė išmatuodamas šešių žvaigždžių, skriejančių aplink objekto centrą, greitį, naudodamas 10 metrų Keck teleskopą. Pagal šiuos judesius apskaičiuota galaktikos masė pasirodė daug didesnė už bendrą žvaigždžių masę, o tai reiškia, kad galaktikoje tikriausiai yra daug tamsiosios medžiagos.
Esant tokiai situacijai, Triangulum II galaktika gali tapti pagrindiniu taikiniu ir tyrimo sritimi. Jis, be kita ko, turi tokį pranašumą, kad yra gana arti mūsų. WIMP (angl. Weakly Interacting Massive Particles), vieną iš pagrindinių kandidatų identifikuoti su tamsiąja medžiaga, joje tikriausiai būtų galima gana nesunkiai aptikti, nes tai „rami“ galaktika, neturinti kitų stiprių spinduliuotės šaltinių, kuriuos būtų galima supainioti su WIMP. Kita vertus, Preso teiginiai yra pagrįsti naujausiu įsitikinimu, kad tamsioji materija erdvėje yra „smulkių dalelių purkštukų“, prasiskverbiančių į kosmosą, pavidalu. Šie egzotiškų tamsiosios medžiagos dalelių srautai gali ne tik išsiplėsti už Saulės sistemos ribų, bet ir peržengti galaktikų ribas.
Todėl, kai Žemė savo kelionės metu kerta tokius srautus, gravitacija juos veikia, todėl jie atrodo kaip plaukeliai su aplink mūsų planetą augančiais svogūnėliais. Pasak mokslininko, jie išauga iš sferos, besitęsiančios milijoną kilometrų virš Žemės paviršiaus. Jo nuomone, jei pavyktų atsekti tokių „plaukų folikulų“ išsidėstymą, ten galėtų būti nusiųsti tyrimų zondai, kurie duotų duomenis apie daleles, apie kurias dar praktiškai nieko nežinome. Galbūt dar geriau būtų pasiųsti kamerą į orbitą aplink Jupiterį, kur tamsiosios medžiagos „plaukai“ galėtų egzistuoti daug intensyvesniu pavidalu.
