HALO ŽEMĖ Koperniko mokslo centre
Kodėl mums reikia tiek daug bendrauti su kitais? Ar internetas tikrai suartina žmones? Kaip apie save pranešti potencialiems kosmoso gyventojams? Kviečiame į naujausio Planetariumo filmo „Koperniko dangus“ premjerą. „Sveika žeme“ nukels mus į mūsų protėvių pasaulį ir į nežinomus kosmoso kampelius. Mes sekame juos po kosminių zondų, nešančių žemišką žinią visoje visatoje.
Noras užmegzti ryšį su kitu žmogumi yra vienas iš ankstyviausių ir stipriausių žmogaus poreikių. Mes mokomės kalbėti per santykius su kitais. Šis gebėjimas yra su mumis visą gyvenimą ir yra pats natūraliausias bendravimo būdas. Kokia kalba kalbėjo pirmieji žmonės? Tiesą sakant, šiuos pirmuosius bendravimo būdus vargu ar galima pavadinti kalba. Lengviausias būdas yra palyginti juos su tuo, ką išsako maži vaikai. Pirmiausia jie šaukia visokius, paskui atskirus skiemenis ir galiausiai mokosi žodžių ir ištisų sakinių. Kalbos raida – žodžių skaičiaus padidėjimas, sudėtingų sakinių formulavimas, abstrakčių sąvokų vartojimas – leido tiksliai perteikti vis sudėtingesnę informaciją. Dėl to atsirado galimybė bendradarbiauti, plėtoti technologijas, mokslą, technologijas ir kultūrą.
Tačiau tam tikromis aplinkybėmis kalba pasirodė netobula. Mūsų balso diapazonas yra ribotas, o žmogaus atmintis nepatikima. Kaip išsaugoti informaciją ateities kartoms ar perkelti ją į didesnį atstumą? Pirmieji šiandien žinomi simboliai iš uolų paveikslų atsirado prieš 40 tūkstančių metų. Žymiausi iš jų kilę iš Altamiros ir Lascaux urvų. Laikui bėgant piešiniai buvo supaprastinti ir paversti piktogramomis, tiksliai atvaizduojančiomis užrašytus objektus. Jie pradėti naudoti ketvirtajame tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte, Mesopotamijoje, Finikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Juos vis dar naudoja gentys, gyvenančios Afrikoje, Amerikoje ir Okeanijoje. Taip pat grįžtame prie piktogramų – tai šypsenėlės internete arba objektų žymėjimas miesto erdvėje. Žurnalas, kurį šiandien žinome, buvo kuriamas vienu metu įvairiose pasaulio šalyse. Seniausias žinomas abėcėlės pavyzdys datuojamas maždaug 2000 m.pr.Kr.. Ją Egipte naudojo finikiečiai, rašydami priebalsius naudodami hieroglifus. Kitos šios evoliucinės linijos abėcėlės versijos yra etruskų, o vėliau romėniškos, iš kurių yra kilusios šiandien naudojamos lotyniškos abėcėlės.
Rašto išradimas leido rašyti mintis tiksliau ir ant mažesnių paviršių nei anksčiau. Pirmiausia jie naudojo gyvūnų odas, akmens drožybas ir organinius dažus, teptus ant akmens paviršių. Vėliau buvo atrastos molio lentelės, papirusas, galiausiai Kinijoje sukurta popieriaus gamybos technologija. Vienintelis būdas paskleisti tekstą buvo varginantis jo kopijavimas. Viduramžių Europoje knygas kopijuodavo raštininkai. Kartais vienam rankraštiui parašyti prireikdavo metų. Tik Johanneso Gutenbergo mašinos dėka tipografija tapo technologiniu laimėjimu. Tai leido greitai keistis idėjomis tarp skirtingų šalių autorių. Tai leido kurti naujas teorijas, ir kiekviena iš jų turėjo galimybę skleistis ir įamžinti. Kita rašymo priemonių revoliucija buvo kompiuterių išradimas ir teksto rengyklės atsiradimas. Prie spausdintinės žiniasklaidos prisijungė spaustuvininkai, knygoms suteikta nauja forma – elektroninės knygos. Lygiagrečiai su rašymo ir spausdinimo raida vystėsi ir informacijos perdavimo per atstumą metodai. Seniausios naujienos apie egzistuojančią kurjerių sistemą atkeliauja iš Senovės Egipto. Asirijoje (550–500 m. pr. Kr.) buvo sukurtas pirmasis istorijoje paštas. Informacija buvo teikiama naudojant įvairius transportavimo būdus. Naujienos atkeliavo iš balandžių, arklių traukiamų kurjerių, oro balionų, laivų, geležinkelių, automobilių ir lėktuvų.
Kitas komunikacijos vystymosi etapas buvo elektros išradimas. 1906 m. Aleksandras Bellas išpopuliarino telefoną, o Samuelis Morse'as naudojo elektrą žinutėms siųsti per atstumą telegrafu. Netrukus po to Atlanto dugne buvo nutiesti pirmieji telegrafo kabeliai. Jie sutrumpino informacijos kelionės per vandenynus laiką, o telegrafo pranešimai buvo laikomi teisiškai įpareigojančiais komercinių sandorių dokumentais. Pirmoji radijo transliacija įvyko 60 m. 1963-aisiais išradus tranzistorių buvo sukurti nešiojami radijo imtuvai. Radijo bangų atradimas ir jų panaudojimas ryšiui leido į orbitą iškelti pirmąjį ryšio palydovą. TELESTAR buvo paleistas 1927 m. Po garso perdavimo per atstumą buvo pradėti vaizdo perdavimo bandymai. Pirmoji viešoji televizijos transliacija įvyko Niujorke 60 m. XNUMX amžiaus pradžioje radijo ir televizijos dėka garsas ir vaizdas pasirodė milijonuose namų, suteikdami žiūrovams galimybę prisiliesti prie įvykių, vykstančių tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. pasaulis kartu. XNUMX-uose taip pat buvo atlikti pirmieji bandymai sukurti internetą. Pirmieji kompiuteriai buvo didžiuliai, sunkūs ir lėti. Šiandiena leidžia mums bendrauti tarpusavyje garsiniu, vaizdiniu ir tekstiniu būdu bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Jie tinka telefonams ir laikrodžiams. Internetas keičia mūsų veikimo būdus pasaulyje.
Mūsų prigimtinis poreikis bendrauti su kitais vis dar stiprus. Technologijų pažanga netgi gali paskatinti mums daugiau. Aštuntajame dešimtmetyje zondas „Voyager“ išskrido į kosmosą su paauksuota plokštele su žemiškais sveikinimais kitiems visatos gyventojams. Jis pasieks pirmosios žvaigždės apylinkes po milijonų metų. Naudojamės kiekviena galimybe apie tai pranešti. O gal jų neužtenka ir negirdime kitų civilizacijų šauksmo? „Sveika žeme“ – tai animacinis filmas apie komunikacijos esmę, sukurtas pilno kupolo technologija ir skirtas žiūrėti sferiniame planetariumo ekrane. Pasakotoją vaidino Zbigniewas Zamachowskis, o muziką parašė filmų „Jack Strong“ (už kurį buvo nominuotas „Erelio apdovanojimui“) ar „Poklossie“ muzikos partitūrų autorius Janas Dušinskis. Filmą režisuoja Paulina Maida, kuri režisavo ir pirmąjį Koperniko dangaus planetariumo filmą „Ant svajonės sparnų“.
Nuo 22 m. balandžio 2017 d. „Hello Earth“ įtrauktas į nuolatinį planetariumo „Heavens of Copernicus“ repertuarą. Bilietus galima įsigyti adresu.
Nauja kokybė Koperniko danguje Ateik į planetariumą ir pasinerk į visatą kaip niekad anksčiau! Šeši nauji projektoriai užtikrina 8K raišką – 16 kartų daugiau pikselių nei Full HD televizorius. Dėl šios priežasties Koperniko dangus šiuo metu yra moderniausias planetariumas Lenkijoje.
