Kintamasis vožtuvo laikas. Kokia nauda? Kas lūžta?
Mašinų valdymas

Kintamasis vožtuvo laikas. Kokia nauda? Kas lūžta?

Kintamasis vožtuvo laikas. Kokia nauda? Kas lūžta? Nuolatinis vožtuvų valdymas visame variklio sūkių diapazone yra pigus, bet neefektyvus sprendimas. Fazės keitimas turi daug privalumų.

Ieškodami galimybių tobulinti stūmoklinius, keturtakčius vidaus degimo variklius, dizaineriai nuosekliai diegia naujus sprendimus, gerinančius dinamiką, praplečiančius naudingų greičių diapazoną, mažinančius degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį. Kovodami už kuro degimo procesų optimizavimą, inžinieriai kadaise naudojo kintamą vožtuvų laiką, kad sukurtų efektyvesnius ir aplinką tausojančius variklius. Laiko valdikliai, labai pagerinę erdvės virš stūmoklių užpildymo ir valymo procesą, pasirodė esantys puikūs dizainerių sąjungininkai ir atvėrė jiems visiškai naujas galimybes. 

Kintamasis vožtuvo laikas. Kokia nauda? Kas lūžta?Klasikiniuose sprendimuose nekeičiant vožtuvų laiko, keturtakčio variklio vožtuvai atsidaro ir užsidaro pagal tam tikrą ciklą. Šis ciklas kartojamas taip pat, kol veikia variklis. Visame sūkių diapazone nesikeičia nei skirstomojo veleno (-ių) padėtis, nei kumštelių padėtis, forma ir skaičius ant skirstomojo veleno, nei svirties svirties (jei yra) padėtis ir forma. Dėl to idealus atidarymo laikas ir vožtuvo eiga atsiranda tik esant labai siauram sūkių diapazonui. Be to, jie neatitinka optimalių verčių ir variklis dirba mažiau efektyviai. Taigi gamykloje nustatytas vožtuvų laikas yra toli siekiantis kompromisas, kai variklis veikia tinkamai, bet negali parodyti tikrųjų savo galimybių dinamikos, lankstumo, degalų sąnaudų ir išmetamųjų teršalų atžvilgiu.

Jeigu į šią fiksuotą, kompromisinę sistemą bus įtraukti elementai, leidžiantys keisti laiko parametrus, situacija pasikeis kardinaliai. Sumažinus vožtuvo laiką ir vožtuvo pakėlimą mažo ir vidutinio greičio diapazone, pailginus vožtuvo laiką ir padidinus vožtuvo pakėlimą didelio greičio diapazone, taip pat pakartotinai „trumpinant“ vožtuvo laiką esant artimam maksimaliam greičiui, galima žymiai išplėsti greičio diapazonas, kuriame vožtuvo laiko parametrai yra optimalūs. Praktiškai tai reiškia didesnį sukimo momentą esant žemesniems sūkiams (geresnis variklio lankstumas, lengvesnis įsibėgėjimas neperjungiant pavarų perjungimo žemyn), taip pat pasiekti maksimalų sukimo momentą plačiame sūkių diapazone. Todėl anksčiau techninėse specifikacijose maksimalus sukimo momentas buvo siejamas su konkrečiais variklio sūkiais, o dabar jis dažniausiai aptinkamas tam tikrame sūkių diapazone.

Kintamasis vožtuvo laikas. Kokia nauda? Kas lūžta?Laiko reguliavimas atliekamas įvairiais būdais. Sistemos pažangą lemia variatoriaus konstrukcija, t.y. vykdomasis elementas, atsakingas už parametrų keitimą. Sudėtingiausiuose sprendimuose visa sistema yra valdoma kompiuteriu, atsižvelgiant į daugybę skirtingų veiksnių. Viskas priklauso nuo to, ar reikia keisti tik vožtuvų atidarymo laiką ar jų eigą. Taip pat svarbu, ar pokyčiai bus staigūs, ar laipsniški.

Paprasčiausioje sistemoje (VVT) įveikiamas variatorius, t.y. elementas, kuris atlieka paskirstymo veleno kampinį poslinkį, yra sumontuotas ant skirstomojo veleno pavaros skriemulio. Veikiant alyvos slėgiui ir dėl specialiai sukurtų kamerų rato viduje, mechanizmas gali pasukti stebulę su joje įmontuotu skirstomuoju velenu rato korpuso atžvilgiu, o tai veikia paskirstymo pavaros elementas (grandinė arba dantytas diržas). Dėl savo paprastumo tokia sistema yra labai pigi, tačiau neefektyvi. Kai kuriuose modeliuose juos, be kita ko, naudojo Fiat, PSA, Ford, Renault ir Toyota. „Honda“ (VTEC) sistema duoda daug geresnių rezultatų. Iki tam tikro apsisukimų per minutę vožtuvus atidaro kumšteliai su profiliais, kurie skatina sklandų ir ekonomišką važiavimą. Viršijus tam tikrą greičio ribą, kumštelių komplektas persijungia, o svirtys prisispaudžia prie kumštelių, o tai prisideda prie dinamiško sportinio vairavimo. Perjungimą atlieka hidraulinė sistema, signalą duoda elektroninis valdiklis. Hidraulika taip pat yra atsakinga už tai, kad pirmoje fazėje veiktų tik du vožtuvai viename cilindre, o antroje fazėje – visi keturi vožtuvai viename cilindre. Tokiu atveju keičiasi ne tik vožtuvų atsidarymo laikai, bet ir jų eiga. Panašus „Honda“ sprendimas, tačiau sklandžiai keičiant vožtuvo laiką, vadinamas i-VTEC. „Honda“ įkvėptus sprendimus galima rasti „Mitsubishi“ (MIVEC) ir „Nissan“ (VVL).

Gera žinoti: netikri pasiūlymai. Yra sukčių internete! Šaltinis: TVN Turbo / x-news

Добавить комментарий