Alyvos įvairiems varikliams
Mašinų valdymas

Alyvos įvairiems varikliams

Alyvos įvairiems varikliams Variklio alyvą parenka transporto priemonės gamintojas, nurodydamas klampos diapazoną ir alyvos kokybės klasę. Tai yra pagrindinės gairės, taikomos vartotojui.

Šiuo metu parduodamos visų pagrindinių gamintojų variklinės alyvos. Automobilių savininkai turi iš ko rinktis, o vykstančios reklamos kampanijos labai atskleidžia.

Reikia pabrėžti, kad variklio alyvą pasirenka automobilio gamintojas, nurodydamas klampos diapazoną ir alyvos kokybės klasę. Tai yra pagrindinės gairės, taikomos vartotojui.

Šiuolaikinių variklinių alyvų gamybos technologija apima įvairių funkcijų sodrinimo priedų įvedimą į bazines alyvas. Variklinės alyvos bazinį komponentą galima gauti rafinuojant žalią naftą – tada alyva vadinama mineraline alyva, arba galima gauti kaip cheminės sintezės produktą – tada alyva vadinama Alyvos įvairiems varikliams "sintetika".

Variklinės alyvos, nors ir sutepa variklį, turi skirtingą sudėtį ir parametrus, joms palyginti buvo sukurtos klasifikacijos. SAE klampumo klasifikacija yra gerai žinoma, išskiriama 6 klasės vasarinės alyvos (pažymėtos 20, 30, 40, 50-60) ir žieminės alyvos (pažymėtos 0W, 5W, 10W, 15W, 20W, 25W). Tačiau ne mažiau svarbios kokybės klasifikacijos – Europos ACEA ir Amerikos API. Pastarieji variklių su kibirkštiniu uždegimu (benzino) grupėje išskiria klases, pažymėtas abėcėlės raidėmis – nuo ​​SA iki SJ. Kompresinio uždegimo (dyzeliniams) varikliams naudojamos nuo CA iki CF klasės. Be šių, yra reikalavimai, sukurti variklių gamintojų, tokių kaip Mercedes-Benz, Volkswagen, MAN.

Alyvos vidaus degimo varikliuose atlieka daugybę užduočių. Klampumas yra atsakingas už pavaros bloko sutepimą, sandarinimą ir vibracijų slopinimą, už švaros palaikymą – ploviklių ir dispergentų savybes, už antikorozinę apsaugą – rūgščių-šarmų skaičių ir už variklio aušinimą – šilumines savybes. Alyvos veikimo metu keičiasi jos parametrai. Didėja vandens ir priemaišų kiekis, mažėja šarminis skaičius, tepimo ir plovimo savybės, o labai svarbus parametras – klampumas gali padidėti arba mažėti.

Variklio alyvą galima palyginti lengvai pasirinkti, jei atsižvelgiama į šiuos dalykus. Visada laikykitės nurodymų, pateiktų automobilio savininko vadove arba techninės priežiūros rekomendacijose. Nereikėtų keisti alyvos, savavališkai pažeidžiant visas klampumo ir kokybės klasių konvencijas, atsižvelgiant tik į kainą. Niekada nekeiskite mineralinės alyvos pusiau sintetine arba sintetine alyva. Be didesnės kainos, sintetinio pagrindo aliejuose yra daug daugiau priedų, įskaitant ploviklius. Su didele tikimybe galima daryti prielaidą, kad variklyje susikaupusios nuosėdos išsiplaus, o savininko laukia brangus remontas. Antrasis argumentas, paneigiantis „senos“ alyvos naudojimą, yra tas, kad mineralinės alyvos ant besitrinančių dalių, kurios sandarina variklį, sudaro storesnę alyvos plėvelę, dėl ko mažiau išgaruoja alyva ir sumažėja triukšmas iš didelių tarpų. Plonesnė alyvos plėvelė padeda pagilinti ir taip didelius tarpus, atsiradusius dėl didelės ridos.

Mineralinės alyvos pakanka senesniems dviejų vožtuvų varikliams, kurių rida yra gana didelė.

Šiuolaikinių transporto priemonių vidaus degimo varikliai pasiekia labai didelį galios tankį, kurį lydi didelės šiluminės apkrovos ir didelis sukimosi greitis. Šiuo metu varikliai su moderniomis dujų paskirstymo sistemomis yra gaminami kaip daugiavožtuviniai, su vožtuvų laiko reguliavimo ir padidinimo sistemomis. Joms reikalingos alyvos, kurios puikiai atitinka techninius reikalavimus. Alyvos plėvelė, kuri pasklinda tarp besitrinančių dalių, turi būti pakankamai stora, kad nesusitrintų metalas ant metalo, bet ne per stora, kad nesukeltų per didelio pasipriešinimo. Mat alyva turi įtakos ne tik ilgaamžiškumui, bet ir variklio triukšmui bei degalų sąnaudoms. Šiems jėgos agregatams galima rekomenduoti išlaikyti gamintojo rekomenduojamą alyvos rūšį ir kokybę. Tai, kaip taisyklė, yra aukštos kokybės sintetinės alyvos su specialių priedų grupėmis. Pakeitimai gali turėti netikėtų eksploatacinių pasekmių, ypač dėl to, kad vandens nuleidimo intervalai buvo pailginti iki 30 000 kilometrų.

Kiekvienas variklis eksploatacijos metu naudoja alyvą. Šiuolaikiniuose įrenginiuose sąnaudos yra nuo 0,05 iki 0,3 litro 1000 km. Didelės ridos varikliuose susidėvėjimas didėja, nes susidėvi stūmoklio žiedai ir praleidžiama daugiau alyvos. Žiemą važiuojant trumpus atstumus alyvos sąnaudos mažesnės nei vasarą, kai variklis dar karštas.

Добавить комментарий