Ar vyrui darbo nebus? Robo Faber era

Remiantis šių metų balandį paskelbtu Dareno Acemoglu iš Masačusetso technologijos instituto ir Pascualo Restrepo iš Bostono universiteto, kiekvienas robotas pramonėje sunaikina nuo trijų iki šešių darbo vietų. Tie, kurie galvojo, kad galbūt su šia automatika darbų užimtumas yra perdėtas, praranda iliuzijas.

Mokslininkai tyrė, kaip pramonės automatizavimas paveikė JAV darbo rinką 1990–2007 m. Jie padarė išvadą, kad kiekvienas papildomas robotas sumažino užimtumą šioje srityje 0,25–0,5%, o atlyginimus - XNUMX–XNUMX%.

Tuo pačiu metu Dareno studija NagiGlu ir Pascual Restrepo pateikti įrodymų, kad robotizacija yra efektyvi ir ekonomiška. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, šiuo metu naudojama nuo 1,5 iki 1,75 milijono pramoninių robotų, o kai kurie ekspertai mano, kad iki 2025 m. šis skaičius padvigubės ar net padidės.

2017 m. pradžioje „The Economist“ pranešė, kad iki 2034 m. 47 % darbo vietų bus automatizuota. „Nė viena pasaulio vyriausybė nėra tam pasirengusi“, – perspėja žurnalistai, numatydami tikrą socialinių pokyčių cunamį.

Savo ruožtu konsultacijų bendrovė „PricewaterhouseCooper“ savo prognozėje Didžiosios Britanijos rinkai kalba apie perspektyvą per ateinančius penkiolika metų prarasti 30% darbo vietų, o administracines pareigas užimti iki 80%. Darbo pasiūlymų svetainė „Gumtree“ savo tyrime teigia, kad per ateinančius 40 metų beveik pusė darbo vietų (XNUMX %) šiandieninėje darbo rinkoje bus pakeista mašinomis.

Dingsta protinis darbas

Dr Carlas Frey iš Oksfordo universiteto, prieš kelerius metus paskelbtame aukšto lygio dokumente apie užimtumo ateitį, numatė, kad 47 % darbo vietų susidurs su rimta rizika išnykti dėl darbo automatizavimo. Mokslininkas sulaukė kritikos dėl perdėjimo, tačiau savo nuomonės nepakeitė. Šiuo metu daugybė duomenų ir tyrimų, atrodo, patvirtina ne tik, kad jis teisus, bet netgi gali neįvertinti robotų revoliucijos įtakos darbui.

Ši knyga neseniai sumušė pasaulio rekordus. Eriko Brynjolfssono ir Andrew McAfi'go „Antrasis mašinų amžius“.kurie rašo apie didėjančią grėsmę žemos kvalifikacijos darbams. „Technologijos visada naikino darbo vietas, bet jas ir sukūrė. Taip buvo pastaruosius du šimtus metų“, – neseniai viename interviu sakė Brynjolfsson. „Tačiau nuo 90-ųjų dirbančiųjų ir visų gyventojų santykis sparčiai mažėja. Vykdydamos ekonominę politiką, vyriausybinės agentūros turėtų atsižvelgti į šį reiškinį.

D. McAfee interviu laidai „Wired“ šių metų vasarį sakė, kad jam nerimą kelia ne tiek mašinų vizija, „Skynet“ ir „Terminatoriaus“ atsiradimas, kiek žmonių, kurie nerimą keliančiu greičiu netenka darbo, augimo vizija. per robotiką ir automatizavimą. Ekonomistas atkreipia dėmesį ne į fizinį darbą, o į augančią darbo rinką nuo devintojo dešimtmečio. baltųjų apykaklių, kurie bent jau Amerikos sąlygomis sudaro viduriniąją klasę, skaičiaus mažinimo problema. O jei yra toks darbas, tai arba atlyginimas labai mažas, arba atlyginimas gerokai didesnis nei vidutinis.

Žvelgiant į šiuo metu kuriamas technologijas, gaunamas pašalintinų darbų sąrašas gali būti stebėtinai ilgas. Nes ar tikimės, kad, pavyzdžiui, grėsmė paveiks? TV kamerų operatoriai? Tuo tarpu vokiečių įmonė KUKA jau bando robotus, kurie ne tik pakeis operatorius, bet ir fiksuos „geresnį ir stabilesnį“. Televizijoje kai kur jau važinėja automobiliai su kameromis.

Tokioms profesijoms kaip stomatologas, aktorius, treneris, ugniagesys ar kunigas bus gana sunku rasti pakaitalą robotui. Bent jau taip atrodo iki šiol. Tačiau tai nėra visiškai atmesta ateityje, nes jau yra sukurtos mašinos ar sistemos, kurios bent iš dalies atlieka savo funkcijas. Sakoma, kad automobilių gamyklose robotai niekada nepakeis žmonių tam tikrose pareigose. Tuo tarpu robotų gamintojai, tokie kaip Japonijos įmonė „Yaskawa“, kadaise sukūrusi mašiną konstrukcijoms iš „Lego“ kaladėlių, šiuo klausimu turi kitokią nuomonę. Kaip paaiškėjo, jūs netgi galite automatizuoti pozicijas valdymo lygiai.

Pietų Korėjos mokomasis robotas Engkey

Pavyzdžiui, „Deep Knowledge“ darbuotojų vienas iš viršininkų yra robotas, aprūpintas dirbtiniu intelektu. Stebėtojų tarybos narys nes yra tam tikra Vital (od) – tiksliau, marketingo tendencijų analizei parengta programinė įranga pagal pateiktus duomenis. Kitaip nei žmonės, dirbtinis intelektas neturi emocijų ir intuicijos ir remiasi tik pateiktais duomenimis, skaičiuoja tam tikrų aplinkybių (ir verslo padarinių) tikimybę.

Finansininkai? Nuo devintojo dešimtmečio biržos maklerių ir brokerių funkcijas perėmė sudėtingi algoritmai, kurie efektyviau už žmones fiksuoja akcijų kainų skirtumus ir iš to uždirba.

Advokatai? Kodėl gi ne? JAV advokatų kontora „BakerHostetler“ praėjusiais metais pirmoji pasaulyje pasamdė AI varomą advokatą robotą. IBM sukurta mašina pavadinimu Ross 24 valandas per parą sprendžia įmonių bankrotus – anksčiau joje dirbo apie penkiasdešimt teisininkų.

mokytojai? Pietų Korėjoje, kur sunku rasti anglų kalbos mokytojų, pirmieji mokantys robotai moko Šekspyro kalbos. Šio projekto bandomoji programa buvo pristatyta pradinėse mokyklose. 2013 metais mokyklose ir net vaikų darželiuose atsirado Engkey užsienio kalbų mokymosi mašinos, nuotoliniu būdu valdomos kitų šalių anglų kalbos mokytojų.

Priedų pramonės šakos ir nedarbas trečiojo pasaulio šalyse

Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, jis buvo parduotas visame pasaulyje 2013 m. Pramoninių robotų 179 tūkst.

Įdomu tai, kad pramonės automatikos revoliucija kartu su 3D spausdinimo ir priedų technologijų plėtra (susijusių su 3D spausdinimu ir jo dariniais) gali lemti darbo vietų praradimą net vadinamosiose šalyse. trečiasis pasaulis su pigia darbo jėga. Būtent ten ilgus metus jie siuvo, pavyzdžiui, sportinius batelius žinomoms pasaulio įmonėms. Dabar, pavyzdžiui, Nike Flyknit batai gaminami visiškai automatiškai, iš 3D spausdintų komponentų, kurie vėliau susiuvami įvairiaspalviais siūlais robotizuotomis staklėmis, primenančiomis senas audimo dirbtuves – bet be žmonių. Naudojant tokį automatizavimą, siekiant sumažinti siuntimo išlaidas, pradedama atsižvelgti į gamyklos artumą pirkėjui. Nieko keisto, kad vokiečių „Adidas“ savo „Primeknit“ modelius, paremtus ta pačia technologija, kaip ir minėtieji „Nike“ batai, gamina gimtinėje, o ne kur nors Vidurinėje Azijoje. Tiesiog užfiksavus darbus iš Azijos manufaktūrų, Vokietijoje per daug darbo vietų nebus. Robotų gamyklai nereikia daug darbuotojų.

Žmonių ir robotų užimtumo struktūros pokyčiai 2009-2013 m.

Analitikų įmonė „Boston Consulting Group“ 2012 m. paskelbė, kad dėl automatizavimo, robotizuotų technologijų ir priedų gamybos pažangos iki 30 m. 2020 % JAV importuojamų prekių iš Kinijos galės būti pagaminta JAV. Tai laikmečio ženklas, kad japonų kompanija „Mori Seiki“ atidaro automobilių dalių gamyklą ir jas surenka Kalifornijoje. Tačiau darbuotojų, žinoma, nėra. Mašinos gamina mašinas, o, matyt, šioje gamykloje net šviesų jungti nereikia.

Gal tai visai ne darbo pabaiga, bet atrodo darbo pabaiga tiek daug žmonių. Tokia prognozių gausa gal ir gana iškalbinga. Ekspertai pradeda kalbėti vienu balsu – per ateinančius dešimtmečius didžiulė darbo rinkos dalis išnyks. Kita šių prognozių pusė – socialinės pasekmės. Jas daug sunkiau įsivaizduoti. Daugelis vis dar mano, kad teisės ar bankininkystės studijos yra geras bilietas į gerą darbą ir gerą gyvenimą. Niekas jiems neliepia galvoti dar kartą.

Nike Flyknit batų gamyba

Pesimistinis požiūris į darbo rinką, kurią pamažu keičia robotai, bent jau išsivysčiusiose šalyse, nebūtinai reiškia pragyvenimo lygio smukimą ir nepriteklių. Kai jo lieka vis mažiau – jį pakeičiant, jis turi mokėti mokesčius. Galbūt ne visai robotas, bet tikrai jį naudojanti įmonė. Daugelis žmonių taip galvoja, pavyzdžiui, Billas Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas.

Tai leistų visiems, kuriuos iš darbo atimdavo mašinos, padoriame lygyje – t.y. pirkti tai, ką gamina jiems dirbantys robotai.