Lada Kalina Universal eksploatavimo patirtis

Papasakosiu savo istoriją apie „Lada Kalina Universal“ veikimą. Iš anksto pasakysiu, kad prieš tai turėjau daug automobilių, pradėjau, kaip ir dauguma automobilininkų, su VAZ 2101. Paskui po kelerių metų perskaičiau „Troikai“, paskui „Penkiam“. Po klasikos nusipirkau VAZ 2112, bet truputi apsisukau su pasirinkimu, paemiau 1,5 su 16 vožtuvu varikliu, už kurį vėliau sumokėjau. Vožtuvas kelis kartus susilenkė.

Tada nutarė pirkti naują automobilį, ilgai galvojo ką pirkti, rinktis buvo tarp naudoto vokiško, naujo Daewoo Nexia ir naujos Lada Kalina Universal. Sužinojęs senosios Merinos atsarginių dalių kainą, buvau šokiruotas ir nusprendžiau atsisakyti šios įmonės. Tada pažiūrėjau į naują Daewoo Nexia, bet man labai nepatiko metalas, per plonas, o jau ant naujų automobilių geltona spalva atsiranda ant durų spynų. Po visų šių abejonių nusprendžiau įsigyti naują Kalina. Kadangi sedanas man visiškai nepatinka, pasirinkimas buvo tarp hečbeko ir universalo. Atidariau hečbeko bagažinę ir supratau, kad jis man tikrai netinka. Ten nėra vietos net mažam žygio krepšiui. Ir aš nusipirkau Kalina universalą, nes išvaizda man buvo gera, o automobilio erdvumas yra tiesiog pranašesnis.

Iš visų spalvų, kurias apskritai turi Lada Kalina, salone buvo tik viena universalo spalva - sauvignon, tamsiai pilka metalinė. Norėjau, žinoma, baltos, bet turėjau palaukti bent mėnesį. Tuo metu konfigūracijoje paėmiau standartą su elektriniu vairo stiprintuvu, o tai buvo šiek tiek daugiau nei prieš metus, 2011 m. sausį, už savo universalą daviau 276 000 rublių. Laimei, beje, aš nusipirkau, nes kitą savaitę visi Kalinai pabrango 10 000 rublių. Nuo prekybos centro iki mano namų kelias buvo ilgas, 220 km. Greitkeliu nevažiavau, kadangi mašina nauja, reikėjo įvažiuoti, net neįjungiau penktos pavaros. Mane labai nudžiugino tylus salonas lyginant su ankstesniais VAZ automobiliais ir net ne tai, kad viduje negirgžda ir netrūkinėja, bet pati garso izoliacijos kokybė buvo nuostabi, ji yra eilės tvarka aukštesnė nei to paties dvylikto modelio. .

Praėjus kuriam laikui po pirkimo nusipirkau grindų ir bagažinės kilimėlius, dar neapdorojau automobilio antikoroziniu apdorojimu, nes buvo žiema, juolab kad priekinių ratų arkų įdėklai buvo iš gamyklos, o AvtoVAZ teigimu, kai kurie iš Kalinos kūno dalys vis dar cinkuotos. Įvažinėjimas atliktas tvarkingai, variklis nuolat sukosi vidutiniu greičiu, penkta pavara iki 90 km neįvažiavo daugiau nei 2500 km/h. Tada jis padidino maksimalų greitį iki 100 km / h. Žiema tais metais pasirodė gana snieginga, o kaip žinome iš gamyklos, visi automobiliai komplektuojami su sezoninėmis Kama padangomis. Kadangi nusipirkus mašiną pinigų nebuvo, tai visą žiemą važinėjau šia guma, beje, guma niekada nesugesdavo, buvo galima tvarkingai važiuoti nejaučiant diskomforto.

Ambasadorius pavasario pradžios, nusprendė padaryti mažai automobilį? Nusipirkau sau nebrangų magnetofoną, uždėjau vidutinės galios priekines kolonėles. Radiją paėmė Pioneer su „flash drive“ išėjimu, garsiakalbius – Kenwood. Signalizacijos nenustačiau, nes įprastas yra gana patenkintas, nors ir neturi smūgio jutiklio, bet Kalina nėra tokia pavogta mašina. Taigi nerimauti neverta. Automobilis žiemą užvedamas normaliai, iš pirmo arba, kraštutiniu atveju, iš antro karto. Net ir šią žiemą šalnos buvo iki minus 30 laipsnių, tačiau niekada nebuvo problemų užvedus variklį. Guminis uždėtas šią žiemą dygliuotas Kleber iš Michelin. Už vieną butelį davė 2240. Žiemos metu nei vienas smaigalys neišskrido, apie 60 km/h greičiu įvažiavus į staigų posūkį ant ledo nė karto nebuvo slydimo, padangos tikrai šaunios. Nusipirkau ir sėdynių užvalkalus, aišku norėjau be atramos, bet pasirinkimo nebuvo, pirkau pripūstus.

Dabar papasakosiu apie visas problemas, iškilusias per pusantrų metų eksploatuojant mano „Lada Kalina Universal“. Nors iš tiesų, galima sakyti, per visą šį laiką problemų nebuvo. Žinoma, buvo visokių smulkmenų, bet ką nors pakeisti – taip nebuvo. Pirma mano Kalina problema yra ta, kad buvo nedideli girgždesiai, bet buvo vienas baisus girgždėjimas kairėje galinių durų pusėje. Labai ilgai ieškojau šio girgždėjimo, kol atsirėmiau į galinių kairiųjų durų rankeną ir išgirdau šį baisų girgždėjimą. Tada patepė durų spyną, tiksliau tylų sklendę, ir viskas, girgždėjimas liovėsi.

Tada prasidėjo problemos su stabdžių sistemos gedimo indikatoriumi, tiksliau su stabdžių skysčio trūkumo lempute. Ji pradėjo nuolat mirksėti, nors stabdžių skysčio lygis bakelyje buvo normalus, stabdžių trinkelės taip pat buvo normalios. Labai ilgai ieškojau šios problemos sprendimo, kol išėmiau plūdę iš bako, išėmiau ir supratau, kad priežastis joje. Jis ką tik prisipylė stabdžių skysčio, todėl nuolat skendo, atitinkamai nuolat mirksėjo lemputė. Išpyliau iš jo visą skystį ir vėl viskas tapo normalu, lemputė nebetrukdė. Tada buvo nedidelių problemų su priekiniais stabdžiais, nusipirkau naujas stabdžių kaladėles ir nusprendžiau jas pakeisti. Nors ir nebuvo tokie susidėvėję, bet vis tiek neatrodė nauji, o pakeitus stabdžius buvo puikūs.

Neseniai kilo problema su mano Kalina standartiniu aliarmu. Po kitos plovyklos signalizacija pradėjo elgtis gana keistai, ėmė spontaniškai veikti, o uždarius mašiną davė keistą garsinį signalą, tarsi neuždarytos arba durys, arba kapotas. Tada juk radau tokio keisto signalizacijos elgesio priežastį, paaiškėjo, kad plovimo metu vanduo pateko į vieną iš daviklių, būtent, kuris yra po gaubtu. Atidariau gaubtą, automobilis kelias valandas stovėjo po saule ir viskas tapo normalu.

30 000 eksploatacijai pakeičiau tik dvi lemputes priekiniame žibinte, artimųjų šviesų ir gabaritinius, viso remonto kaina man kainavo tik 55 rublius. Alyvas keiciau tris kartus, kas 10 tukstanciu ir viena karta keiciau oro filtra. Pirmą kartą variklio alyvą pilau pusiau sintetinę „Mobil Super“, antrą ir trečią – ZIC A+, tačiau paskutinis pakeitimas, kurį ketinu daryti kitą dieną, nusprendžiau jį pakeisti „Shell Helix“. Po pirmos žiemos taip pat į greičių dėžę įpyliau pusiau sintetinės alyvos, greičių dėžė pradėjo dirbti daug tyliau žiemą, o pavaros pradėjo lengviau įsijungti.

Per visą tą laiką, kol turiu „Lada Kalina Universal“, nė karto nenusivyliau, kad įsigijau būtent šį automobilį. Nebuvo jokių problemų, nebuvo ir remonto. Pakeičiau tik eksploatacines medžiagas ir tiek. „Kalina“ degalų sąnaudos su 8 vožtuvų varikliu taip pat yra gana tinkamos. Užmiestyje 90–100 km/h greičiu ne daugiau kaip 5,5 litro. Mieste irgi ne daugiau 7 litrų šimtui. Manau, kad tai daugiau nei įprasta. Automobilis nereiklus benzinui, pilu ir 92 ir 95, skirtumo praktiškai nėra. Salone labai šilta, krosnelė tiesiog puiki, oro srautas neįtikėtinas. Šiltas automobilis, žodžiu. Itin patogus ir erdvus interjeras, ypač nulenkus galines sėdynes, gaunate erdvią erdvę krovinių gabenimui. Aukštos lubos, net ir esant dideliam aukščiui, keleiviai automobilyje jaučiasi patogiai. Dabar imčiau ir universalą, juolab kad nuo 2012 metų buvo keli pakeitimai, naujas 8 vožtuvų variklis su lengvu ShPG, plius visa kita ir elektroninis dujų pedalo valdymas, vadinamasis E-gas. Taip, ir jie taip pat sako, kad 2012 m. Kalina atrodys visiškai kitokia. Gali būti, kad pasikeis kėbulo priekio dizainas, priekiniai žibintai, buferis ir kt.