Kodėl po antikorozinio apdorojimo automobiliai pradeda rūdyti
Daugelis naudotų automobilių savininkų daro išvadą, kad norint ilgai ir laimingai eksploatuoti automobilį, būtų malonu „kregždę“ apdoroti antikorozine medžiaga. Tačiau paradoksas, kad tokia procedūra automobiliui gali padaryti daugiau žalos nei padėti. Kaip tai vyksta – skaitykite portalo „AvtoVzglyad“ medžiagoje.
Daugumos vairuotojų, kurie niekada asmeniškai nesusidūrė su automobilio antikorozinio apdorojimo technologija, nuomone, tai atrodo gana paprasta: aš užvažiavau automobilį ant lifto, o dugną užpildžiau antikorozine medžiaga - tai verslas! Tiesą sakant, viskas nėra taip paprasta.
Pirmiausia automobilio kėbulas kruopščiai nuplaunamas specialiais chemikalais ir vandens srove esant slėgiui, po to išdžiovinamas, o tik tada ant dugno ir į vidines kėbulo, durų ir rėmo ertmes dengiamas antikorozinis sluoksnis (jei kalbame apie karkasinį automobilį). Antikorozinės medžiagos sudėtis gali skirtis tiek jame esančių medžiagų, tiek konsistencijos požiūriu.
Taigi, jei paaiškės, kad automobilis yra apdorojamas antikorozine medžiaga, neįsitikinus, kad ji visur išdžiūvo, ar kažkur liko nešvarumų, tuomet visai tikėtina, kad vėliau atsiras rūdžių dėmių. Jis atsiras tose vietose, kur antikorozinė medžiaga padėta ant vandens lašo arba neplautos vietos. Ten vystysis vadinamoji korozija po plėvele – tol, kol automobilio savininkas įsitikins, kad pasirūpino kėbulo apsauga. Tačiau net ir viską tinkamai išplovus ir išdžiovinus, tokios problemos vis tiek tikėtinos.
Ypač tirštų antikorozinių junginių atveju. Apie nepakankamą sklandumą, jie neprasiskverbia į visas siūles, įtrūkimus ir mažiausius metalo įdubimus, o juos sandarina. Taip vėlgi sudaromos sąlygos „negarbėms po filmo“
Arba, pavyzdžiui, besaikis – „iš širdies“ – panaudojus nelabai skystą medžiagą kartais užsandarinamos drenažo angos, numatytos natūraliam vandens, patekusio į įvairias kūno ertmes, tekėjimui. Dėl to ji ten kaupiasi ir užsiima savo surūdijusiais reikalais, o automobilio savininkė nieko neįtaria.
Kalbant apie problemas, kurias automobiliui kartais sukelia antikorozinis apdorojimas, negalima nepaminėti ir dar niuansų. Visų pirma tai, kad danga gali patekti ten, kur neturėtų: ant deguonies jutiklio išmetimo sistemoje, pakabos amortizatorių strypų, guminių pneumatinių elementų, CV jungčių dangtelių. Tas pats lambda zondas turi turėti prieigą prie atmosferos. O kai stabdžių žarnelės užtepamos antikorozine medžiaga, jų gumą primenanti medžiaga ją sugeria, išsipučia ir praranda stiprumą, o tai yra kupina „stabdžių“ lūžimo ir nutekėjimo.
Atsižvelgiant į šias tikrai pavojingas antikorozinio apdorojimo pasekmes, kažkaip nėra rimta kalbėti apie salone tvyrančią smarvę, kurią sukelia ant išmetimo vamzdžių degančios nuo rūdžių saugančios kompozicijos lašai. Tačiau nemalonūs kvapai yra beveik neišvengiama automobilio apsaugos nuo korozijos procedūros pasekmė.
