Kelionė už vieną šypseną... prie fotoaparato ir skaitytuvo

Dėl COVID-19 pandemijos turizmo kelionių skaičius šiais metais gali sumažėti maždaug 60–80 procentų, gegužę pranešė su JT priklausanti Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO). Jau pirmąjį ketvirtį, kai koronavirusas nepasiekė visur, srautas sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Tai reiškia, kad keliaus net daugiau nei milijardu žmonių mažiau, o pasauliniai nuostoliai gali viršyti trilijoną dolerių. Dešimtys milijonų žmonių gali netekti darbo. Atrodo labai blogai, bet daugelis žmonių, gyvenančių iš turizmo ir kelionių, taip pat norinčių keliauti, nepalūžta ir bando prisitaikyti prie pandemijos ir popandemijos laikų. Svarbų vaidmenį tame vaidina per metus sukurtos technologijos, kurių diegimas naujais laikais gali būti gerokai paspartintas.

Žmonės nori ir turi keliauti

Italijoje, nukentėjusioje nuo koronaviruso, gegužę prasidėjo pasiruošimas sunkiausiam vasaros sezonui istorijoje. Paplūdimiams riboti sukurtos specialios saugos priemonės. Pavyzdžiui, pusiasalio pietuose esančioje Amalfio pakrantėje visi merai jau susitarė sukurti vieną programą, su kuria bus galima rezervuoti vietą paplūdimyje.

Vietinio Maiorio miestelio valdžia nusprendė, kad miesto sargas vaikščios tarp saulės vonių ir stebės, kaip laikomasi taisyklių. Jie skris virš paplūdimių patruliniai dronai. Santa Marinoje, Cilento regione, buvo parengtas planas, pagal kurį kiekvienai šeimai atstumas tarp skėčių ir gultų yra bent penki metrai. Vienoje tokioje vietoje gali apsistoti daugiausiai keturi suaugusieji. Įeinant visi bus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jie taip pat turės identifikuoti save ir pasimatuoti temperatūrą.

Kita vertus, „Nuova Neon Group“ sukūrė specialias organinio stiklo pertvaras, kurios bus atskiros zonos saulės vonioms. Kiekvieno tokio segmento matmenys bus 4,5 m × 4,5 m, o sienų aukštis – 2 m.

Kaip matote, italai, ir ne tik jie, tvirtai tiki, kad žmonės norės ateiti ir atsipalaiduoti paplūdimyje net ir pandemijos grėsmės metu (1). „Žmonių noras keliauti yra ilgalaikė savybė“, – rašė „TripAdvisor“ atsakydamas į „Business Insider“ klausimus. „Po SARS, Ebolos viruso, teroristinių išpuolių ir daugybės stichinių nelaimių buvo aišku, kad turizmo pramonė nuolat atsigauna. Tai rodo įvairūs tyrimai. pavyzdžiui, LuggageHero atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 2500 amerikiečių, nustatė 58 proc. iš jų planuoja keliauti nuo 2020 m. gegužės iki rugsėjo, nebent jų kelionės tikslams būtų nustatytas karantinas. Ketvirtadalis apklausos respondentų teigė, kad vengtų didmiesčių ir viešojo transporto, o 21% – viešuoju transportu. keliaus po savo šalį.

Platformos „TripScout“ įkūrėjas Konradas Waliszewskis, remdamasis 3 000 jos vartotojų apklausa, „Business Insider“ sakė, kad „žmonės nekantrauja grįžti keliauti“, tačiau jis sakė, kad koronaviruso krizė neabejotinai bus šokas ir stimulas dideliems pokyčiams turizmo srityje. „Žmonėms reikia keliauti. Tai yra esminis žmonijos aspektas“, – tame pačiame straipsnyje pažymi autorius ir futuristas Rossas Dawsonas, numatęs, kad nors kelias į normalią būseną nebus lengvas, grįžimas į kelią yra neišvengiamas.

Kelionių ir turizmo pasaulis turi grįžti į savo vėžes ir todėl, kad nuo to priklauso didžiulė ekonomikos dalis ir milijonų žmonių pragyvenimo šaltinis. Skaičiuojama, kad šioje pramonės šakoje dirba daugiau nei 10 proc. pasaulio dirbančių žmonių – nuo ​​ūkininkų, vežančių maistą į viešbučius, iki vairuotojų, vežančių turistus. Tačiau daugelyje analizių ir prognozių pasikartojanti tema yra ta, kad keliavimo ir atostogų praleidimo būdai iš esmės pasikeis.

Ekspertai teigia, kad pagrindinis įrankis technologijos bus turizmo atgaivinimo srityje. Tai apima elektroninių pasų, asmens tapatybės kortelių, sveikatos pažymėjimų (2), saugumą užtikrinančių įlaipinimo bilietų platinimą, medicininius tyrimus keliose vietose ir strateginiuose taškuose kelionės metu bei didesnį paslaugų automatizavimą ir robotizavimą. Viešbučiai, oro linijos ir jūra bus priversti keliautojams suteikti kontroliuojamą ir saugią poilsio erdvę.

Vyksta telekonferencijos – gali būti ir telekelionės

3. Užsisakykite skrydžio bilietą naudodami KLM pokalbių robotą Facebook Messenger

Daug naujovių turizmo sektoriuje tęsiasi jau daugelį metų. Sekant naujas technologijas, jos neatrodo itin naujos. Tačiau COVID-19 gali žymiai paspartinti kai kurių sprendimų, pvz., mašininio mokymosi komunikacijai su klientais, pritaikymą. Dabar dirbtinis intelektas naudojamas norint greitai reaguoti į klientų poreikius ir klausimus, o tada pateikti informacijos užklausas, kai klientų aptarnavimas nepasiekiamas.

Daugelis įmonių išbando, pavyzdžiui, rezervavimo ir komunikacijos sistemas per pokalbių robotus, pagrįstus dirbtiniu intelektu, mobiliuosius pranešimus, taip pat sistemas, pagrįstas balso sąsajomis. Asistentai, tokie kaip „Siri“, „Alexa“ ar IBM „Watson Assistant“, dabar gali padėti jums visame kelionės procese – nuo ​​konsultacijų dėl kelionių idėjų iki skrydžių ir viešbučių užsakymo iki vadovo vietoje.

Pavyzdžiui, KLM sukūrė keleivių informavimo paslaugą naudodamas „Facebook Messenger“. Ši sistema po rezervacijos vartotojui siunčia informaciją apie jo bilietą per mobilųjį komunikatorių (3). Tuo pačiu metu jis taip pat suteikia jam įlaipinimo kortelę arba skrydžio būsenos atnaujinimus. Vartotojas turi po ranka visą reikalingą informaciją apie savo kelionę per patogią jau naudojamą programą, o jis turi atsisiųsti bet kokius kitus dokumentus ir ieškoti kitų įrankių.

Kita ilgai besivystanti technologinių naujovių sritis yra . Bendrai žinomi sprendimai sparčiai tobulėja. Šiandien pasaulyje yra daugiau nei trys šimtai skirtingų mokėjimo priemonių, kurių dauguma yra pagrįstos išmaniųjų telefonų programomis. Žinoma, mokėjimo sistemos gali būti integruotos su aukščiau pateiktais metodais, kad būtų palaikomas mobilusis AI. Kinai jau dabar masiškai naudoja mokėjimo priemonių integravimą su momentinėmis žinutėmis, pavyzdžiui, per WeChat programą.

Tobulėjant mobiliesiems sprendimams, gali atsirasti nauja individualių kelionių forma (bet socialinėje kompanijoje). Jei pandemija sukūrė telekonferencijas, kodėl gi nepadėjus jai plėtoti „telekeliauti“, tai yra, bendras keliones, izoliuotas viena nuo kitos, bet nuolat kontaktuojant internetu (4). Jei prie to pridėtume nuolatinio nuotolinio bendravimo su kelionių agentūros atstovu, agentu (netgi virtualiu asistentu!) galimybę, ima formuotis naujo tipo apdorotų technologinių kelionių įvaizdis poCovido pasaulyje.

Į kelionių (AR) arba virtualų (VR) pasaulį. Pirmoji gali pasitarnauti kaip priemonė, padedanti ir praturtinti keliautojo patirtį (5), integruota su aukščiau minėtais bendravimo ir aptarnavimo metodais. Svarbu tai, kad papildyta epidemiologinių informacinių sistemų duomenimis, naujais laikais jis gali būti neįkainojama priemonė sveikatos saugos srityje.

5. Papildyta realybė

Įsivaizduokite, kad derinate sanitarijos duomenis arba epidemijos monitorius su AR programomis. Toks įrankis galėtų informuoti mus apie tai, kur saugu eiti ir kokių vietų vengti. Apie virtualią realybę ir galimas jos funkcijas rašome atskirame šio MT numerio tekste.

Logiška naujovių tąsa – kelionių pasaulį įlieti daiktų internetu (IoT), prie interneto prijungtomis jutiklių sistemomis automobiliuose, lagaminuose, viešbučiuose ir kt. Kai kurie viešbučiai, pavyzdžiui, „Virgin Hotel“, savo klientams jau seniai siūlo programėlę, kuri leidžia jiems bendrauti su kambario termostatu arba valdyti televizorių savo kambaryje. Ir tai tik įžanga, nes jutikliai ir daiktų interneto mašinos bus informacijos apie saugumo lygį ir galimas epidemijos grėsmes, susijusias su vietomis ir žmonėmis, šaltinis.

Didžiuliai debesys didelių duomenų, duomenų, kuriuos generuoja išmaniųjų įrenginių tinklai, gali sukurti ištisus saugos žemėlapius tam tikrose srityse, kurie keliautojui gali būti tokie pat svarbūs kaip takų ir turistų lankomų vietų žemėlapiai.

Visos šios naujos turizmo priemonės veiks taip, kaip veikia. 5G ne tik perduoda dvidešimt kartų greičiau nei anksčiau, bet ir leidžia kurti ir įdiegti technologijas, kurių 4G negali susidoroti. Tai reiškia, kad ryšys tarp išmaniųjų daiktų interneto įrenginių bus efektyvesnis. Tai leis taip vadinamą „įtraukiantį turizmą“ arba „panardinimą“ į duomenis. Iš pradžių apie tai buvo galvojama pirmiausia turint omenyje kelionių patirties praturtinimą. Šiandien galime kalbėti apie „panardinimą“ į saugią zoną ir nuolatinį aplinkos stebėjimą.

Saugumas, t.y. nuolatinis stebėjimas

6. Koronavirusas – nauja stebėjimo dimensija

Naujoji technologijų era kelionių pasaulyje svyruoja nuo gana paprastų sprendimų, tokių kaip durų, kurias reikia liesti, pašalinimas iki daug pažangesnių sistemų, tokių kaip gestais pagrįsta sąveika ir biometriniai duomenys tose vietose, kur reikia identifikuoti ir įvesti duomenis. Jie taip pat yra robotai ir netgi aprūpinti ultravioletiniais prožektoriais, kurie nuolat valo paviršius, o tai žinome dėl IoT tinklo ir AR (AR) duomenų paslaugų technikos. Būtent dirbtinis intelektas daug labiau kontroliuoja mūsų keliones – nuo ​​viešojo transporto planavimo iki saugumo patikrų įlipant į lėktuvą.

Visa tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių. Transporto automatizavimas ir žmonių pašalinimas iš daugumos sąlyčio taškų, pašalinant visiškai žmogiškąjį kelionių aspektą, yra tik įvadas į iššūkius. Daug pavojingesnis yra stebėjimas kiekviename žingsnyje ir visiškas privatumo atėmimas (6).

Jau prieškoronaviruso eroje turizmo infrastruktūra buvo apstu kamerų ir jutiklių, kurių buvo gausu terminaluose, traukinių stotyse, peronuose ir prie oro uostų vartų. Naujos idėjos ne tik plėtoja šias sistemas, bet ir peržengia paprastą stebėjimą per vizualinį stebėjimą.

Post-Covid stebėjimo sistemos sukurtos taip, kad transporto sistemoms būtų suteikta galingų rizikos valdymo įrankių dar ilgai prieš iškylant grėsmei. Bendradarbiaujant su sveikatos informacinėmis sistemomis, galimai sergantys keleiviai ir vairuotojai bus anksti identifikuojami, o prireikus gydomi ir karantinuojami.

Tokios stebėjimo sistemos gali būti beveik visažinės ir tikrai žino, pavyzdžiui, daugiau, nei žino pats stebimas asmuo. Pavyzdžiui, naudojant tokias programas kaip Singapūras ar Lenkija, kurios seka kontaktus su galimai sergančiais žmonėmis, jie gali nustatyti, ar esate užsikrėtę, net nesuvokdami. Tiesą sakant, jūs sužinosite tik tada, kai jūsų kelionė baigsis, nes sistema jau žino, kad greičiausiai turite virusą.