Aktyvus ir pasyvus saugumas. Kaip išdėstyti automobiliai?
Diržai, įtempikliai, pagalvės, užuolaidos, elektronika važiuoklėje, deformacijų zonos – automobilyje atsiranda vis daugiau mūsų sveikatos ir gyvybės sergėtojų. Daugumos šiuolaikinių transporto priemonių dizaineriams saugumas yra itin svarbus.
Visų pirma, iš karto reikia pastebėti, kad šiuolaikinio automobilio konstrukcija leidžia išgyventi net ir labai rimtus susidūrimus. Ir tai galioja ne tik dideliems limuzinams, bet ir mažiems miesto klasės automobiliams. Tai puiki žinia kiekvienam automobilio pirkėjui. Šią pažangą daugiausia dėkojame naujoms medžiagoms ir technologijoms, tačiau dizainerių išradingumas ir gebėjimas diegti vertingas naujoves yra nemažos reikšmės.
Pirmoji automobilių elementų grupė, atsakinga už saugos gerinimą, yra pasyvi. Jis lieka neaktyvus, nebent įvyktų susidūrimas ar avarija. Jame pagrindinį vaidmenį atlieka kėbulo konstrukcija, sukurta taip, kad efektyviai apsaugotų keleiviams skirtą vietą. Puikiai suprojektuotas šiuolaikinio automobilio kėbulas yra atitinkamai standi narvo forma, apsauganti nuo susidūrimo pasekmių.
Priekinės, galinės ir šonų konstrukcijos nėra tokios standžios, kaip orientuotos į energijos sugėrimą. Jei visa transporto priemonė būtų kuo standesnė, dėl didelių avarijų vėlavimai keltų grėsmę viduje esantiems keleiviams. Kieta kabina suprojektuota naudojant didelio stiprumo lakštus taip, kad galimo smūgio energija būtų paskirstyta kuo didesniame plote. Nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės jis kiltų, tiek slenksčiai, tiek stulpai kartu su stogo apmušalu turi išsklaidyti automobilio kėbulą veikiančias gniuždymo jėgas.
Šiuolaikinio automobilio priekis ir galas yra sukonstruoti pagal tikslius skaičiavimus, pagrįstus kompiuterine simuliacija ir patikrintais susidūrimo testais. Faktas yra tas, kad suskaidymas turėtų įvykti pagal priimtą scenarijų, kuris numato kuo daugiau susidūrimo energijos sugerties. Toks scenarijus skirstomas į fazes, pagal kurias statoma gniuždymo zona. Pirmoji – pėsčiųjų apsaugos zona (ne gale). Jį sudaro minkštas buferis, tinkamos formos priekinis prijuostė ir lengvai deformuojamas priekinis dangtelis.
Redaktoriai rekomenduoja: Naujų greičio matuoklių nėra
Antroji zona, vadinama remonto zona, skirta sugerti nedidelių susidūrimų padarinius. Tai atliekama naudojant specialią, lengvai deformuojamą siją iškart už buferio ir specialius, nedidelius profilius, vadinamus „crash boxes“, specialių išpjovų dėka sulankstytus į akordeoną. Tinkamas šviesos išplėtimas leidžia gerai apsaugoti priekinius žibintus. Net jei sija neatlaiko slėgio, dėl patvarios polikarbonato konstrukcijos priekiniai žibintai atlaiko dideles apkrovas.
Taip pat žiūrėkite: „Volkswagen up“! mūsų teste
Trečioji zona, vadinama deformacijos zona, yra susijusi su rimčiausių avarijų energijos išsklaidymu. Jį sudaro priekinio diržo sutvirtinimas, šoniniai elementai, ratų arkos, priekinis gaubtas ir daugeliu atvejų subrėmas, taip pat priekinė pakaba ir variklis su priedais. Oro pagalvės taip pat yra svarbi pasyviosios saugos dalis. Svarbu ne tik jų skaičius, kuo daugiau, tuo geriau, bet ir vieta, forma, pildymo procesas bei valdymo tikslumas.
Priekinė oro pagalvė visiškai išsiskleidžia tik sunkių avarijų metu. Kai rizika mažesnė, pagalvės mažiau išsipučia, todėl sumažėja galvos sąlyčio su maišeliu poveikis. Po prietaisų skydeliu jau yra kelių atramos, taip pat galinių sėdynių keleivių atramos, kurios susidūrimo atveju ištraukiamos iš centrinės apdangalo srities.
Aktyvios saugos sąvoka apima visus elementus, kurie veikia vairuojant ir gali nuolat palaikyti arba koreguoti vairuotojo veiksmus. Pagrindinė elektroninė sistema vis dar yra ABS, kuri neleidžia ratams užsiblokuoti automobiliui stabdant. Pasirenkama EBD funkcija, t. y. elektroninis stabdymo jėgos paskirstymas, parenka kiekvienam ratui tinkamą stabdymo jėgą. Savo ruožtu ESP stabilizavimo sistema (kiti pavadinimai VSC, VSA, DSTC, DSC, VDC), tinkamu momentu stabdant atitinkamą ratą, neleidžia automobiliui slysti posūkiuose ar esant sudėtingoms kelio sąlygoms (balos, nelygumai). BAS, taip pat žinomas kaip „Emergency Brake Assist“, skirtas maksimaliai padidinti stabdžių pedalo spaudimą avarinio stabdymo metu.
