Aprilia Pegaso 650 takas

„Strada“ išsivystė į savotišką „fanmoto“, tai yra supermotoriaus ir enduro kryžius, kuriuo labai lengva važiuoti vingiuotais asfaltuotais keliais arba judriems miesto sūkuriams. Tačiau „Aprilia“ taip pat klausėsi tų, kurie mėgsta važiuoti nuo asfalto iki griuvėsių ar ilgesniais maršrutais, kur gausu apsaugos nuo vėjo (priekinio stiklo virš kaukės), rankų ir variklio apsaugos bei aukštesnės pakabos. Taip buvo sukurtas „Trail“, galintis patogiai vežti vairuotoją su dideliu bagažu ir keleivį viršuje.

Techniškai Trail ir Strada yra beveik identiški. Ryškiausias skirtumas – visureigių padangos ir pakaba. Priekyje klasikinės teleskopinės šakės turi ilgesnę eigą, o gale reguliuojamas amortizatorius taip pat sureguliuotas taip, kad sugertų bet kokius iškilimus švelniau nei Strada. Pakabos eiga priekyje ir gale yra 170 milimetrų. Patogus prigludimas, vertikaliai paminkštinta sėdynė ir neskausmingas kūnas net ir po kelių valandų vairavimo, „Trail“ puikiai tinka vidutinio tempo kelionėms. Yamaha 660cc vieno cilindro variklis sugeba išvystyti savo 50 „arklių“ ir negali padaryti stebuklų.

Tačiau tai nereiškia, kad variklis nėra pakankamai galingas, mes tik norime pabrėžti, kad jam labiau patinka vingiuoti kaimo keliai, o ne „atviri“ greitkeliai. Dviratis važiuodamas nedaro nieko kvailo ir posūkiuose laikosi iš anksto nustatytos linijos. Be perdėto, padangos, aukštesnis svorio centras ir minkštesnė pakaba daro didelę įtaką vairavimo charakteristikoms. Štai kodėl „Trail“ gali būti puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško teisingos XNUMX mln. Kainos už gerai pagamintą, universalų produktą, puikų dizainą, sąmojingą ir naudingą išradingumą (puikūs kalibrai, mažas skyrius ...), padoriai galingą variklį ir geri stabdžiai.

Mažesni motociklininkai turės šiek tiek problemų su gana aukšta sėdyne (820 milimetrų nuo žemės), tačiau net ir tai galima įveikti turint tam tikrų įgūdžių. Italai tai vadintų belissima (gražu), o mes trailissima – gražu ir naudinga.

tekstas: Petras Kavčičius

tekstas: Sasha Kapetanovich