Ką daryti, kai variklis užverda ir iš po gaubto išeina garai
Variklis yra kaip žmogaus kūnas. Per žema arba, dar blogiau, per aukšta temperatūra reiškia bėdą ir gali būti mirtina. Todėl jis turi būti nuolat stebimas.
Variklio aušinimo skysčio temperatūra, šnekamojoje kalboje vadinama variklio temperatūra, turi būti nuo 80 iki 95 laipsnių Celsijaus, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Jei automobilis pilnai pakrautas, kilimas į kalną yra status ir karšta, gali siekti iki 110 laipsnių. Tada galite padėti varikliui atvėsti, maksimaliai padidindami šilumą ir atidarydami langus. Šildymas paims dalį šilumos iš maitinimo bloko ir turėtų sumažinti jo temperatūrą. Jei nepadeda, ypač išvažiavus lygiu keliu, turime gedimą.
Nepamirškite gauti oro
Daugelis vairuotojų žiemą blokuoja radiatoriaus oro įleidimo angas, kad greičiau sušiltų jėgos agregatas. Pasibaigus šalnoms, šias pertvaras reikia pašalinti. Niekada nevažinėkite su jais vasarą, nes variklis perkais.
Taip pat žiūrėkite: Automobilio kondicionieriaus aptarnavimas ir priežiūra – ne tik kenkėjų kontrolė
– Aušinimo skystis teka dviem kontūrais. Užvedus variklį, jis dirba mažiau, o tada skystis cirkuliuoja kanalais, esančiais galvoje ir cilindrų bloke, be kita ko. Kai temperatūra pakyla, termostatas atidaro antrą, didesnę grandinę. Tada skystis pakeliui praeina per aušintuvą, kur jo temperatūra sumažinama dviem būdais. Iš lauko automobilio įsiurbtas oras pučiasi į ortakius, todėl vasarą jis neturi būti užsikimšęs. Natūralų vėsinimą papildomai palaiko ventiliatorius, aiškina Stanisław Plonka, patyręs mechanikas iš Žešuvo.
Vienas termostatas, dvi grandinės
Termostato gedimai yra dažniausia temperatūros problemų priežastis. Jei didelė grandinė nebus atidaryta, aušinimo skystis karštu oru greitai įkais ir pradės virti. Laimei, populiariausių automobilių modelių termostatai kainuoja mažiau nei 100 PLN. Todėl šios dalys ne taisomos, o iš karto keičiamos. Tai nėra sudėtinga užduotis, dažniausiai ją sudaro tik seno elemento atsukimas ir pakeitimas nauju. Taip pat dažniausiai reikia papildyti aušinimo skysčio lygį.
Vairuotojas gali patikrinti, ar problemos priežastis nėra sugedęs termostatas. Kol variklis šiltas, prilieskite guminę žarną prie radiatoriaus skysčio tiekimo ir paties radiatoriaus. Jei abu yra karšti, galite būti tikri, kad termostatas veikia tinkamai ir atidaro antrąją grandinę.
Taip pat žiūrėkite: Dujų instaliacijos įrengimas – į ką atsižvelgti dirbtuvėse? (NUOTRAUKOS)
Kai nėra aušinimo skysčio
Skysčių netekimas yra antra pagal dažnumą bėdų priežastis. Paprastai juos sukelia nedideli žarnų ir radiatoriaus nuotėkiai. Tada po mašina susidaro šlapios dėmės. Pasitaiko ir taip, kad automobilyje apdegusi galvutės tarpinė, o aušinimo skystis susimaišęs su variklio alyva. Abiem atvejais problemas galima nustatyti reguliariai tikrinant skysčio lygį išsiplėtimo bakelyje. Lengviau matyti didelius skysčių nuostolius, atsiradusius dėl vamzdžio plyšimo. Tada variklio temperatūra smarkiai pakyla, o iš po gaubto sklinda garai. Turite kuo greičiau sustabdyti automobilį saugioje vietoje ir išjungti variklį. Taip pat turėtumėte atidaryti gaubtą, tačiau jį galite pakelti tik nuslūgus garams. „Priešingu atveju karšti garai, besisukantys po variklio dangčiu, gali trenkti vairuotojui į veidą ir skausmingai nudeginti“, – perspėja mechanikas.
Laikiną laidų remontą galima atlikti naudojant elektros juostą ir izoliaciją bei foliją. Aušinimo skysčio praradimą galima papildyti vandeniu, geriausia distiliuotu. Tačiau tokį automobilį gali gauti tik mechanikas. Servise, be žarnų remonto, reikia nepamiršti ir aušinimo skysčio keitimo. Žiemą vanduo gali užšalti ir sugadinti variklio galvutę. Tokio gedimo kaina dažnai siekia tūkstančius zlotų.
Vandens siurblio gedimas - variklis beveik neatšąla
Taip pat sugenda ventiliatorius ar ventiliatoriai, sumontuoti prieš radiatorių ir vandens siurblys, paskirstantis aušinimo skystį visoje sistemoje. Jis varomas dantytu arba trapeciniu diržu. Dažniausiai sugenda jo rotorius, kuris daugelyje modelių yra pagamintas iš plastiko ir neatlaiko laiko išbandymo. Tada diržas varo siurblį, bet neduoda skysčio. Esant tokiai situacijai, variklis praktiškai neatvėsina. Tuo tarpu variklio perkaitimas greitai pažeidžia stūmoklius, žiedus ir guminius vožtuvų sandariklius. Jei taip atsitiks, automobilis sugers alyvą ir neturės tinkamo suspaudimo. Jį reikės taisyti arba pakeisti, t. kelių tūkstančių zlotų išlaidų.
Taip pat žiūrėkite: Vairavimas automobiliu – čekis, snaigė, šauktukas ir kt. Fotogidas
