Ar elektriniai ir hibridiniai automobiliai pakeis įprastus benzininius automobilius?
Mašinų valdymas

Ar elektriniai ir hibridiniai automobiliai pakeis įprastus benzininius automobilius?

Ar elektriniai ir hibridiniai automobiliai pakeis įprastus benzininius automobilius? Prisimenate gerą Melex, kuriuo administracijos darbuotojai taisė nesandarius maišytuvus? Vaikystėje visada galvodavau, kodėl tėčio didysis „Fiat“ rūko ir kelia triukšmą, o jūsų santechniko „Melex“ važiuoja tyliai.

Ar elektriniai ir hibridiniai automobiliai pakeis įprastus benzininius automobilius?

Mes su draugais niekaip negalėjome suprasti, kodėl tėčio mašina negali būti prijungta prie elektros tinklo, o Meleksas taip ir nevažiavo į degalinę. Kas žino, gal po 15-20 metų vaikams šios dilemos nebeliks. Jie tylės, žais su spyruoklėmis, o ne imituos variklio garsus.

Du varikliai

Prieš dvidešimt metų hibridinės technologijos atrodė nepasiekiamos. Nedrąsūs bandymai kurti mišraus tipo automobilius lauktų rezultatų nedavė. Didelės pavaros sistemų statybos sąnaudos neleido ekonomiškai važiuoti, o elektronikos prikimšti prototipai dažnai sugesdavo.

Proveržis buvo Toyota Prius – pirmasis masinės gamybos hibridinis automobilis. Penkerių durų hečbekas pagal Echo modelį (Amerikietiškas Yaris) gavo 1,5 l benzininį variklį su 58 AG. Japonai prijungė jį prie 40 arklio galių elektros agregato. Europoje ir Šiaurės Amerikoje automobilis buvo pradėtas prekiauti 2000 m., tačiau anksčiau buvo atnaujintas. Benzininio variklio galia išaugo iki 72 AG, o elektrinio – iki 44 AG. 5 litrus benzino šimtui mieste sunaudojantis automobilis buvo rimtas įspėjimas konkurentams, kurių benzininiams subkompaktams prireikė bent dvigubai daugiau degalų.

Per dvylika metų hibridinių automobilių gamyba nepakeitė klasikinių vidaus degimo automobilių, tačiau progresas byloja, kad netrukus toks scenarijus atrodo vis realesnis. Pavyzdys? Naujasis Toyota Yaris, kuris miesto cikle sunaudoja tik 3,1 litro benzino, o esant dideliems kamščiams, degalų sąnaudos mažesnės. Kaip tai įmanoma? Sistema naudoja tik elektros variklį stovint arba kamščiuose. Ja automobilis gali nepertraukiamai važiuoti iki dviejų kilometrų atstumą. Per tą laiką jis nesunaudoja nė lašo benzino. Tik išsikrovus akumuliatoriams įsijungia vidaus degimo variklis.

Priežiūros nereikalaujantys akumuliatoriai įkraunami automatiškai. Jiems reikalinga energija atkuriama judant, pavyzdžiui, stabdant. Tada vidaus degimo variklis sustoja, o elektros variklis pradeda krauti.

Kaip vairuoti tokį automobilį? Paprastam vartotojui patirtis gali būti šokiruojanti. Kodėl? Pirma, automobilis neturi rakto. Užveskite variklį mėlynu mygtuku, o ne uždegimo jungikliu. Tačiau jį paspaudus užsidega tik indikatoriai, todėl vairuotojas instinktyviai paleidžia iš naujo. Be reikalo. Automobilis, nors ir neskleidžia jokių garsų, yra paruoštas važiuoti. Jokio triukšmo nekelia, nes paspaudus mygtuką užsiveda tik elektros variklis. Norėdami išvažiuoti į kelią, tiesiog perjunkite automatinę pavarų dėžę į „D“ padėtį ir atleiskite stabdžių pedalą.

Tas pats funkcinis

Vėliau vairuotojo užduotis – tik valdyti vairą, dujų ir stabdžių pedalus. Hibridinės pavaros veikimas rodomas dideliame spalvotame ekrane centrinėje konsolėje. Galite patikrinti, kuris variklis šiuo metu veikia, ir pritaikyti savo vairavimo stilių taip, kad jis būtų kiek įmanoma taupesnis. Prie spidometro prietaisų skydelyje turime ir įkrovimo bei ekonomiško ar dinamiško važiavimo indikatorių. Į elektrinio važiavimo režimą galite perjungti paspausdami šalia rankinio stabdžio svirties esantį mygtuką.

Hibridinės pavaros naudojimas neriboja kasdienių automobilio funkcijų. Po gaubtu patalpintas papildomas variklis, o akumuliatoriai paslėpti po galine sėdyne. Viduryje ir bagažinėje vietos – kaip ir automobilyje su klasikiniu benzininiu varikliu.

Hibridinės Toyota trūkumas – visų pirma ribotas paslaugos prieinamumas. Ne kiekvienas meistras remontuos hibridinį automobilį, todėl gedimo atveju dažniausiai belieka apsilankyti autorizuotame servise. Tokių automobilių kainos taip pat vis dar aukštos. Pavyzdžiui, hibridinis Toyota Yaris pigiausia versija kainuoja 65 100 PLN, o bazinė šio modelio versija su benzininiu varikliu kainuoja 39 900 PLN.

Toyota Yaris su tokia pačia įranga kaip ir hibridas, su automatine pavarų dėže ir 1,3 benzininiu varikliu, kurio galia prilygsta hibridui, kainuoja 56500 PLN, tai yra 8 PLN 600 pigiau.

Ar verta mokėti daugiau už ekologiškesnį automobilį? Automobilių gamintojo teigimu, tikrai taip. „Toyota“ ekspertai paskaičiavo, kad 100 000 km atstumu, kai degalų kaina yra 5,9 PLN, hibridas sutaupys 18 300 PLN. Kadangi taip pat nėra generatoriaus, starterio ir trapecinių diržų, o stabdžių trinkelės dyla daug lėčiau, į taupyklę galima įmesti dar daugiau.

Ekologiškas, bet su ugnimi

Tačiau taupymas dar ne viskas. Kaip rodo Honda pavyzdys, hibridinis automobilis gali būti toks pat smagus kaip ir sportinis automobilis. Kitas didelis japonų koncernas siūlo keturių vietų CR-Z modelį.

Automobilis turi 3 režimų pavaros sistemą, kuri leidžia rinktis iš trijų važiavimo režimų. Kiekviename iš jų naudojami skirtingi droselio, vairo, oro kondicionavimo, vidaus degimo variklio išjungimo laiko ir elektros jėgos pavaros nustatymai. Dėl to vairuotojas gali pasirinkti, ar jis nori keliauti labai ekonomiškai, ar mėgautis sportinėmis savybėmis. 

Peugeot 508 RXH — testas Regiomoto.pl

Mažiausios degalų sąnaudos – 4,4 litro šimtui – pasiekiamos ECON režimu. NORMAL režimas yra kompromisas tarp važiavimo dinamikos ir ekonomiškumo. Abiem atvejais tachometras šviečia mėlynai, tačiau vairuotojui važiuojant ekonomiškai užsidega žaliai. Taigi, mes žinome, kaip vairuoti automobilį, kad sunaudotume kuo mažiau degalų. SPORT režimu tachometras šviečia ugningai raudonai. Tuo pačiu greitėja ir aštrėja droselio atsakas, IMA hibridinė sistema užtikrina greitesnį galios perdavimą, o vairas veikia su didesniu pasipriešinimu.

„Honda CR-Z“ hibridas yra varomas 1,5 l benzininiu varikliu, kuriam padeda IMA elektrinis blokas. Šio dueto galia ir maksimalus sukimo momentas – 124 AG. ir 174 Nm. Didžiausios vertės pasiekiamos jau esant 1500 aps./min., kaip ir dviejų kompresorių benzininėse transporto priemonėse arba turbodyzeliniuose varikliuose. Tai taip pat yra tokia pati kaip 1,8 benzininio „Honda Civic“, tačiau hibridas išmeta žymiai mažiau CO2.. Be to, Civic variklį tenka pasukti aukščiau.

Citroen DS5 – naujas hibridas iš aukščiausios lentynos

„Honda CR-Z“ transmisija veikia kiek kitaip. Elektrinį variklį galima palyginti su turbokompresoriumi, palaikančiu benzininio agregato veikimą. Grynai elektrinis vairavimas čia neįmanomas. Kitas skirtumas – sportiška mechaninė pavarų dėžė (dauguma hibridų naudoja automatines pavarų dėžes).

Kuras iš lizdo

Automobilių rinkos ekspertai prognozuoja, kad po 20-30 metų hibridiniai automobiliai turės galimybę užimti iki trečdalio automobilių rinkos. Gamintojai imsis tokio tipo pavaros dėl griežtėjančių išmetamųjų teršalų standartų. Gali būti, kad stipriu žaidėju rinkoje taps ir automobiliai, varomi vandeniliu ar elektra. Pirmasis kuro elementais varomas Honda FCX Clarity jau naudojamas JAV. Elektromobilių pardavimas auga dar sparčiau.

Lenkija gali įvesti subsidijas hibridiniams automobiliams

Pirmasis masinės gamybos automobilis su tokia pavara – pernai Lenkijoje pristatytas Mitsubishi i-MiEV. Pagal dizainą automobilis sukurtas pagal „i“ modelį – mažą miesto automobilį. Elektros variklis, keitiklis, akumuliatoriai ir visa kita ekologiška pavara sumontuota gale ir tarp ašių. Vienkartinis akumuliatoriaus įkrovimas leidžia nuvažiuoti apie 150 km. Ličio jonų akumuliatorius yra po grindimis.

„Mitsubishi i-MiEV“ galima įkrauti keliais būdais. Namuose tam naudojamas 100 arba 200 V lizdas. Taip pat baterijas galima įkrauti greitojo įkrovimo stotelėse, kurios tinkle yra visame pasaulyje. Įkrovimo laikas iš 200 V lizdo yra 6 valandos, o greitas įkrovimas trunka tik pusvalandį.

Naujoviška pavara yra vienintelė savybė, išskirianti elektrinį Mitsubishi nuo klasikinių automobilių. Kaip ir jie, iMiEV gali priimti keturis suaugusiuosius. Jis turi keturias plačiai atsidarančias duris, o bagažo skyriuje telpa 227 litrai krovinio. Iki 2013 m. pabaigos Lenkija turės 300 įkrovimo punktų, esančių 14 pagrindinių Lenkijos aglomeracijų, tinklą.

Bartošo gubernija

Bartosz Guberna nuotrauka 

Добавить комментарий