Ach kaip karšta
Karštu oru aušinimo sistema veikia sunkiomis sąlygomis ir jaučiasi net menkiausi gedimai.
Norint visą sezoną važiuoti be problemų, būtina atidžiai patikrinti aušinimo sistemos būklę.
Vidaus degimo variklis išskiria daug šilumos ir reikalauja aušinimo sistemos, kad būtų palaikoma tinkama darbinė temperatūra ir neperkaistų pavaros blokas. Aukšta temperatūra vasarą reiškia, kad nedideli gedimai, kurie šaltaisiais mėnesiais nepasireiškė jokių simptomų, karštu oru greitai išnyksta. 
atskleisti. Kad išvengtumėte blogiausio t.y. važiuodami sustabdykite automobilį, turėtumėte patikrinti aušinimo sistemą.
Pirmas ir labai paprastas veiksmas – patikrinti aušinimo skysčio lygį. Sistemos efektyvumas daugiausia priklauso nuo to. Skysčio lygis tikrinamas išsiplėtimo bakelyje ir turi būti tarp min ir max žymių. Jei reikia pilti degalų, tai reikia daryti atsargiai ir, pageidautina, esant šaltam varikliui. Jokiu būdu negalima nusukti radiatoriaus dangtelio, jei sistema perkaito, nes sistemoje esantis skystis yra slėgis ir atsuktas gali stipriai nudeginti. Nedidelis skysčių netekimas yra normalu, bet jei reikia įpilti daugiau nei pusę litro skysčio, vadinasi, jis nuteka. Nesandarumo vietų gali būti daug, jas atpažįstame iš baltos dangos. Galimos kelių metų senumo automobilio apgadinimo vietos yra radiatorius, guminės žarnos ir vandens siurblys. Skysčių nutekėjimas dažnai atsiranda po nepatikimo dujų instaliacijos. Tačiau jei nematote nuotėkio ir skysčio yra mažiau, gali būti, kad skystis patenka į degimo kamerą.
Labai svarbus aušinimo sistemos elementas yra termostatas, kurio užduotis yra reguliuoti skysčio srautą sistemoje ir taip užtikrinti norimą temperatūrą. Sugedęs termostatas karštą dieną uždarytoje padėtyje pasijus pavažiavus kelis kilometrus. Simptomas bus labai aukšta temperatūra, pasiekianti raudoną indikatoriaus sritį. Norėdami patikrinti, ar termostatas nepažeistas, palieskite (atsargiai) gumines žarnas, kuriomis skystis tiekiamas į radiatorių. Esant dideliam temperatūrų skirtumui tarp žarnų, galite būti tikri, kad termostatas yra sugedęs ir nėra skysčio cirkuliacijos. Termostatas taip pat gali sulūžti atidarytoje padėtyje. Simptomas bus padidėjęs variklio įšilimo laikas, tačiau vasarą daugelyje automobilių šis defektas yra beveik nepastebimas.
Tačiau gali atsitikti taip, kad, nepaisant veikiančio termostato, variklis perkaista. Priežastis gali būti sugedęs radiatoriaus ventiliatorius. Daugumoje transporto priemonių jį varo elektros variklis, o signalas įjungti gaunamas iš jutiklio, esančio variklio galvutėje. Jei ventiliatorius neveikia nepaisant aukštos temperatūros, gali būti keletas priežasčių. Pirmasis – elektros energijos trūkumas dėl perdegusio saugiklio arba pažeisto laido. Ventiliatoriaus išdėstymą galima labai lengvai patikrinti. Jums tereikia rasti ventiliatoriaus jutiklį, tada ištraukti kištuką ir sujungti (prijungti) laidus. Jei elektros sistema gerai ir ventiliatorius veikia, jutiklis yra sugedęs. Kai kuriuose automobiliuose ventiliatoriaus jutiklis yra radiatoriuje ir gali atsitikti taip, kad sistema veikia, ventiliatorius vis tiek neįsijungia, o sistema perkaista. To priežastis – sugedęs termostatas, kuris neužtikrina pakankamos skysčių cirkuliacijos, todėl radiatoriaus apačia neįkaista tiek, kad įsijungtų ventiliatorius.
Taip pat atsitinka, kad visa sistema veikia, o variklis ir toliau perkaista. Tai gali būti dėl nešvaraus radiatoriaus. Po kelerių metų eksploatacijos ir nuvažiavus kelias dešimtis tūkstančių kilometrų, radiatorius gali būti padengtas išdžiūvusiais nešvarumais, lapais ir pan., o tai labai sumažina šilumos išsklaidymo galimybę. Atsargiai valykite radiatorių, kad nepažeistumėte jautrių dalių. Variklio perkaitimo priežastis taip pat gali būti atsilaisvinęs vandens siurblio pavaros diržas, blogai veikianti uždegimo ar įpurškimo sistema. Netinkamas uždegimo ar įpurškimo kampas arba netinkamas degalų kiekis taip pat gali padidinti temperatūrą.
