Kaip antifrizas gali netikėtai sukelti automobilio gaisrą
Automobilis gali staiga užsidegti ir tam yra daug priežasčių. Pagrindinis – trumpasis jungimas, kuris automobiliuose dažniausiai nutinka žiemą. Dėl didesnės borto tinklo apkrovos sunykę laidai neatlaiko ir tirpsta. Ir tada ugnis. Tačiau pavojus gali kilti iš ten, kur jo visai nesitiki. Ir net paprastas antifrizas gali užsidegti, palikdamas jus be automobilio. Kaip tai įmanoma, išsiaiškino portalas „AvtoVzglyad“.
Visi esame įpratę, kad be benzino ar dyzelino automobilyje, atrodo, yra daugiau ir nėra ko uždegti. Na, išskyrus tai, kad sugedę laidai gerai dega. O vėliau dar dažniau žiemą, kai prie automobilio borto sistemų prikraunamos šildomos sėdynės ir langai, krosnelė ir visokie įkrovikliai cigarečių žiebtuvėlyje. Tačiau, kaip paaiškėjo, gaisrą gali sukelti ne tik trumpasis jungimas. Dažniausias antifrizas tam tikromis sąlygomis užsidega ne prasčiau nei benzinas. Bet kaip tai įmanoma?
Rinkdamiesi aušinimo skystį parduotuvėje, vairuotojai pasiima arba ką nors pažįstamo, kurį pylė anksčiau. Arba prisiminus patyrusių vairuotojų pasakojimus, kad visi skysčiai vienodi, o kainos skirtumas tik dėl prekės ženklo, perka pačius pigiausius. Abiem atvejais požiūris į vieno iš svarbiausių skysčių automobilyje pasirinkimą yra klaidingas. Reikalas tas, kad ne visi antifrizai yra atsparūs ugniai. O to priežastis – gamintojų taupymas.
Aušinimo skysčiai gaminami etilenglikolio pagrindu. Tačiau nesąžiningų gamintojų logika paprasta: kam išleisti daug, jei gali išleisti mažai, palikti tą pačią kainos etiketę, bet uždirbti daugiau. Taigi jie veltui pila į balionėlius gliceriną ar metanolį, dėl ko aušinimo skystis tampa degus ir dar nemažai neigiamų savybių (ilgai kaitinant sukelia koroziją ir išskiria toksinus).
Antifrizas ant metanolio užverda +64 laipsnių temperatūroje. O tinkamas etilenglikolio aušinimo skystis užvirs tik +108 laipsnių temperatūroje. Taigi paaiškėja, kad jei pigus skystis kartu su degiais garais išbėga iš po išsiplėtimo bako kamščio ir pateks ant įkaitusių variklio dalių, pavyzdžiui, ant išmetimo kolektoriaus, tada laukite bėdų. Žinoma, pabloginti situaciją gali būti sugedę putojantys laidai.
Aukštos kokybės etilenglikolio aušinimo skystis, kurio virimo temperatūra viršija 95 laipsnius, nedega.
Daugybė tyrimų įrodė, kad beveik visi antifrizai, išskyrus retas išimtis, yra degūs. Taip pat nemažai antifrizų. Todėl savo automobiliui turite pasirinkti tokį aušinimo skystį, kokį rekomenduoja automobilių gamintojas. O jei norima sutaupyti, tuomet reikia orientuotis ne į kainą, o į specialistų atliekamus tyrimus.
Pirmenybė turėtų būti teikiama tiems gamintojams, kurių kanistrai pažymėti G-12 / G-12 +: tai yra etilenglikolio antifrizai, kurie ne tik verda aukštoje temperatūroje, bet ir turi nemažai priedų, kurie apsaugo nuo automobilio aušinimo sistemos korozijos. , ir pasižymi geru antikavitaciniu poveikiu (verdant skystyje nesusidaro burbuliukai, galintys suardyti išorines cilindrų sieneles).
Patikrinti, ar jau įsigytame antifrizo nėra metanolio, nesunku, tiriant skystį, pavyzdžiui, su bandymo juostelėmis, kurios reaguoja į alkoholį. Tačiau daug efektyviau yra ištirti medžiagą ir, kaip jau minėta, įsigyti aušinimo skysčio iš žinomų prekių ženklų, žinoma, susipažinus su jų antifrizų bandymais.
