Kaip suprasti suspaudimo ir galios sistemas maÅžuose varikliuose
Turinys
Nors varikliai bÄgant metams tobulÄjo, visi benzininiai varikliai veikia tais paÄiais principais. Variklyje veikiantys keturi taktai leidÅžia sukurti galiÄ ir sukimo momentÄ , o ta galia yra tai, kas varo jÅĢsÅŗ automobilį.
Suprasdami pagrindinius keturtakÄio variklio veikimo principus, galÄsite diagnozuoti variklio problemas ir tapti gerai informuotu pirkÄju.
1 dalis iÅĄ 5: keturtakÄio variklio supratimas
Nuo pirmÅŗjÅŗ benzininiÅŗ varikliÅŗ iki ÅĄiuolaikiniÅŗ ÅĄiandien gaminamÅŗ varikliÅŗ keturtakÄio variklio principai iÅĄliko tie patys. BÄgant metams daug variklio iÅĄorinio veikimo pasikeitÄ, pridedant degalÅŗ įpurÅĄkimo, kompiuterio valdymo, turbokompresoriÅŗ ir kompresoriÅŗ. Daugelis ÅĄiÅŗ komponentÅŗ bÄgant metams buvo modifikuoti ir pakeisti, kad varikliai bÅĢtÅŗ efektyvesni ir galingesni. Å ie pokyÄiai leido gamintojams neatsilikti nuo vartotojÅŗ norÅŗ ir kartu pasiekti aplinkai nekenksmingÅŗ rezultatÅŗ.
Benzininis variklis yra keturiÅŗ taktÅŗ:
- įsiurbimo insultas
- suspaudimo eiga
- jÄgos judÄjimas
- Atleiskite insultÄ
Priklausomai nuo variklio tipo, varikliui veikiant, ÅĄie smÅĢgiai gali atsirasti kelis kartus per sekundÄ.
2 dalis iÅĄ 5: ÄŽsiurbimo smÅĢgis
Pirmasis variklyje įvykÄs taktas vadinamas įsiurbimo taktu. Tai atsitinka, kai stÅĢmoklis cilindre juda Åžemyn. Kai taip nutinka, atsidaro įsiurbimo voÅžtuvas, leidÅžiantis į cilindrÄ Ä¯siurbti oro ir degalÅŗ miÅĄinį. Oras į variklį patenka iÅĄ oro filtro per droselio korpusÄ Åžemyn per įsiurbimo kolektoriÅŗ, kol pasiekia cilindrÄ .
Priklausomai nuo variklio, tam tikru momentu į ÅĄÄ¯ oro miÅĄinį įpilama degalÅŗ. Variklyje su karbiuratoriumi degalai įpilami, kai oras praeina per karbiuratoriÅŗ. Variklyje su degalÅŗ įpurÅĄkimu degalai įpilami purkÅĄtuko vietoje, kuri gali bÅĢti bet kur tarp droselio korpuso ir cilindro.
StÅĢmokliui traukdamas Åžemyn alkÅĢninį velenÄ , jis sukuria siurbimÄ , kuris leidÅžia įsiurbti oro ir degalÅŗ miÅĄinį. ÄŽ variklį įsiurbiamo oro ir degalÅŗ kiekis priklauso nuo variklio konstrukcijos.
- DÄmesio: Varikliai su turbokompresoriumi ir kompresoriumi veikia vienodai, taÄiau jie linkÄ gaminti daugiau galios, nes oro ir degalÅŗ miÅĄinys patenka į variklį.
3 dalis iÅĄ 5: Suspaudimo eiga
Antrasis variklio taktas yra suspaudimo taktas. Kai oro ir degalÅŗ miÅĄinys yra cilindro viduje, jis turi bÅĢti suspaustas, kad variklis galÄtÅŗ pagaminti daugiau galios.
- DÄmesio: Suspaudimo takto metu variklio voÅžtuvai yra uÅždaryti, kad oro ir degalÅŗ miÅĄinys neiÅĄbÄgtÅŗ.
AlkÅĢniniam velenui nuleidus stÅĢmoklį į cilindro apaÄiÄ Ä¯siurbimo takto metu, jis pradeda judÄti atgal į virÅĄÅŗ. StÅĢmoklis ir toliau juda link cilindro virÅĄaus, kur pasiekia vadinamÄ jį virÅĄutinį negyvÄ jį centrÄ (TDC), kuris yra aukÅĄÄiausias variklio taÅĄkas, kurį jis gali pasiekti. Kai pasiekiamas virÅĄutinis negyvasis taÅĄkas, oro ir kuro miÅĄinys yra visiÅĄkai suspaustas.
Å is visiÅĄkai suspaustas miÅĄinys yra zonoje, vadinamoje degimo kamera. Äia uÅždegamas oro ir degalÅŗ miÅĄinys, kad bÅĢtÅŗ sukurtas kitas ciklo eiga.
Suspaudimo eiga yra vienas iÅĄ svarbiausiÅŗ variklio gamybos veiksniÅŗ, kai stengiamasi generuoti daugiau galios ir sukimo momento. ApskaiÄiuodami variklio suspaudimÄ , naudokite skirtumÄ tarp vietos cilindre, kai stÅĢmoklis yra apaÄioje, ir vietos kiekio degimo kameroje, kai stÅĢmoklis pasiekia virÅĄutinÄ negyvÄ jÄ vietÄ . Kuo didesnis ÅĄio miÅĄinio suspaudimo laipsnis, tuo didesnÄ variklio generuojama galia.
4 dalis iÅĄ 5: jÄgos judÄjimas
TreÄiasis variklio taktas yra darbinis taktas. Tai yra eiga, kuri sukuria galiÄ variklyje.
Kai stÅĢmoklis pasiekia virÅĄutinį negyvÄ jį taÅĄkÄ suspaudimo takto metu, oro ir kuro miÅĄinys patenka į degimo kamerÄ . Tada oro ir kuro miÅĄinys uÅždegamas uÅždegimo Åžvake. KibirkÅĄtis iÅĄ uÅždegimo ÅžvakÄs uÅždega degalus, sukeldama smarkÅŗ kontroliuojamÄ sprogimÄ degimo kameroje. Kai įvyksta ÅĄis sprogimas, sukuriama jÄga spaudÅžia stÅĢmoklį ir judina alkÅĢninį velenÄ , todÄl variklio cilindrai gali toliau dirbti per visus keturis taktus.
TurÄkite omenyje, kad kai įvyksta ÅĄis sprogimas ar elektros smÅĢgis, jis turi įvykti tam tikru laiku. Oro ir kuro miÅĄinys turi uÅžsidegti tam tikru momentu, priklausomai nuo variklio konstrukcijos. Kai kuriuose varikliuose miÅĄinys turi uÅžsidegti netoli virÅĄutinio negyvojo centro (TDC), o kituose miÅĄinys turi uÅžsidegti keletÄ laipsniÅŗ po ÅĄio taÅĄko.
- DÄmesio: Jei kibirkÅĄtis neatsiranda tinkamu laiku, gali kilti variklio triukÅĄmas arba atsirasti rimtÅŗ paÅžeidimÅŗ, dÄl kuriÅŗ variklis suges.
5 dalis iÅĄ 5: atleidimo eiga
Atleidimo smÅĢgis yra ketvirtasis ir paskutinis smÅĢgis. Pasibaigus darbiniam taktui, cilindras uÅžpildomas iÅĄmetamosiomis dujomis, likusiomis po oro ir kuro miÅĄinio uÅžsidegimo. Å ios dujos turi bÅĢti iÅĄvalytos iÅĄ variklio prieÅĄ paleidÅžiant iÅĄ naujo visÄ ciklÄ .
Å io takto metu alkÅĢninis velenas stumia stÅĢmoklį atgal į cilindrÄ , kai iÅĄmetimo voÅžtuvas atidarytas. StÅĢmoklis judÄdamas aukÅĄtyn iÅĄstumia dujas per iÅĄmetimo voÅžtuvÄ , kuris patenka į iÅĄmetimo sistemÄ . Tai paÅĄalins didÅžiÄ jÄ dalį iÅĄmetamÅŗjÅŗ dujÅŗ iÅĄ variklio ir leis varikliui vÄl uÅžvesti įsiurbimo taktÄ .
Svarbu suprasti, kaip kiekvienas iÅĄ ÅĄiÅŗ taktÅŗ veikia keturiÅŗ taktÅŗ variklyje. ÅŊinodami ÅĄiuos pagrindinius veiksmus, galite suprasti, kaip variklis generuoja galiÄ ir kaip jį galima modifikuoti, kad jis bÅĢtÅŗ galingesnis.
Taip pat svarbu Åžinoti ÅĄiuos veiksmus bandant nustatyti vidinÄ variklio problemÄ . Atminkite, kad kiekvienas iÅĄ ÅĄiÅŗ taktÅŗ atlieka tam tikrÄ uÅžduotį, kuri turi bÅĢti sinchronizuota su varikliu. Jei kuri nors variklio dalis sugenda, variklis neveiks tinkamai, jei neveikia.