Kaip suprasti suspaudimo ir galios sistemas maÅžuose varikliuose
Auto remontas

Kaip suprasti suspaudimo ir galios sistemas maÅžuose varikliuose

Nors varikliai bėgant metams tobulėjo, visi benzininiai varikliai veikia tais pačiais principais. Variklyje veikiantys keturi taktai leidÅžia sukurti galią ir sukimo momentą, o ta galia yra tai, kas varo jÅĢsÅŗ automobilį.

Suprasdami pagrindinius keturtakčio variklio veikimo principus, galėsite diagnozuoti variklio problemas ir tapti gerai informuotu pirkėju.

1 dalis iÅĄ 5: keturtakčio variklio supratimas

Nuo pirmÅŗjÅŗ benzininiÅŗ varikliÅŗ iki ÅĄiuolaikiniÅŗ ÅĄiandien gaminamÅŗ varikliÅŗ keturtakčio variklio principai iÅĄliko tie patys. Bėgant metams daug variklio iÅĄorinio veikimo pasikeitė, pridedant degalÅŗ įpurÅĄkimo, kompiuterio valdymo, turbokompresoriÅŗ ir kompresoriÅŗ. Daugelis ÅĄiÅŗ komponentÅŗ bėgant metams buvo modifikuoti ir pakeisti, kad varikliai bÅĢtÅŗ efektyvesni ir galingesni. Å ie pokyčiai leido gamintojams neatsilikti nuo vartotojÅŗ norÅŗ ir kartu pasiekti aplinkai nekenksmingÅŗ rezultatÅŗ.

Benzininis variklis yra keturiÅŗ taktÅŗ:

  • įsiurbimo insultas
  • suspaudimo eiga
  • jėgos judėjimas
  • Atleiskite insultą

Priklausomai nuo variklio tipo, varikliui veikiant, ÅĄie smÅĢgiai gali atsirasti kelis kartus per sekundę.

2 dalis iÅĄ 5: ÄŽsiurbimo smÅĢgis

Pirmasis variklyje įvykęs taktas vadinamas įsiurbimo taktu. Tai atsitinka, kai stÅĢmoklis cilindre juda Åžemyn. Kai taip nutinka, atsidaro įsiurbimo voÅžtuvas, leidÅžiantis į cilindrą įsiurbti oro ir degalÅŗ miÅĄinį. Oras į variklį patenka iÅĄ oro filtro per droselio korpusą Åžemyn per įsiurbimo kolektoriÅŗ, kol pasiekia cilindrą.

Priklausomai nuo variklio, tam tikru momentu į ÅĄÄ¯ oro miÅĄinį įpilama degalÅŗ. Variklyje su karbiuratoriumi degalai įpilami, kai oras praeina per karbiuratoriÅŗ. Variklyje su degalÅŗ įpurÅĄkimu degalai įpilami purkÅĄtuko vietoje, kuri gali bÅĢti bet kur tarp droselio korpuso ir cilindro.

StÅĢmokliui traukdamas Åžemyn alkÅĢninį veleną, jis sukuria siurbimą, kuris leidÅžia įsiurbti oro ir degalÅŗ miÅĄinį. ÄŽ variklį įsiurbiamo oro ir degalÅŗ kiekis priklauso nuo variklio konstrukcijos.

  • Dėmesio: Varikliai su turbokompresoriumi ir kompresoriumi veikia vienodai, tačiau jie linkę gaminti daugiau galios, nes oro ir degalÅŗ miÅĄinys patenka į variklį.

3 dalis iÅĄ 5: Suspaudimo eiga

Antrasis variklio taktas yra suspaudimo taktas. Kai oro ir degalÅŗ miÅĄinys yra cilindro viduje, jis turi bÅĢti suspaustas, kad variklis galėtÅŗ pagaminti daugiau galios.

  • Dėmesio: Suspaudimo takto metu variklio voÅžtuvai yra uÅždaryti, kad oro ir degalÅŗ miÅĄinys neiÅĄbėgtÅŗ.

AlkÅĢniniam velenui nuleidus stÅĢmoklį į cilindro apačią įsiurbimo takto metu, jis pradeda judėti atgal į virÅĄÅŗ. StÅĢmoklis ir toliau juda link cilindro virÅĄaus, kur pasiekia vadinamąjį virÅĄutinį negyvąjį centrą (TDC), kuris yra aukÅĄÄiausias variklio taÅĄkas, kurį jis gali pasiekti. Kai pasiekiamas virÅĄutinis negyvasis taÅĄkas, oro ir kuro miÅĄinys yra visiÅĄkai suspaustas.

Å is visiÅĄkai suspaustas miÅĄinys yra zonoje, vadinamoje degimo kamera. Čia uÅždegamas oro ir degalÅŗ miÅĄinys, kad bÅĢtÅŗ sukurtas kitas ciklo eiga.

Suspaudimo eiga yra vienas iÅĄ svarbiausiÅŗ variklio gamybos veiksniÅŗ, kai stengiamasi generuoti daugiau galios ir sukimo momento. Apskaičiuodami variklio suspaudimą, naudokite skirtumą tarp vietos cilindre, kai stÅĢmoklis yra apačioje, ir vietos kiekio degimo kameroje, kai stÅĢmoklis pasiekia virÅĄutinę negyvąją vietą. Kuo didesnis ÅĄio miÅĄinio suspaudimo laipsnis, tuo didesnė variklio generuojama galia.

4 dalis iÅĄ 5: jėgos judėjimas

Trečiasis variklio taktas yra darbinis taktas. Tai yra eiga, kuri sukuria galią variklyje.

Kai stÅĢmoklis pasiekia virÅĄutinį negyvąjį taÅĄką suspaudimo takto metu, oro ir kuro miÅĄinys patenka į degimo kamerą. Tada oro ir kuro miÅĄinys uÅždegamas uÅždegimo Åžvake. KibirkÅĄtis iÅĄ uÅždegimo Åžvakės uÅždega degalus, sukeldama smarkÅŗ kontroliuojamą sprogimą degimo kameroje. Kai įvyksta ÅĄis sprogimas, sukuriama jėga spaudÅžia stÅĢmoklį ir judina alkÅĢninį veleną, todėl variklio cilindrai gali toliau dirbti per visus keturis taktus.

Turėkite omenyje, kad kai įvyksta ÅĄis sprogimas ar elektros smÅĢgis, jis turi įvykti tam tikru laiku. Oro ir kuro miÅĄinys turi uÅžsidegti tam tikru momentu, priklausomai nuo variklio konstrukcijos. Kai kuriuose varikliuose miÅĄinys turi uÅžsidegti netoli virÅĄutinio negyvojo centro (TDC), o kituose miÅĄinys turi uÅžsidegti keletą laipsniÅŗ po ÅĄio taÅĄko.

  • Dėmesio: Jei kibirkÅĄtis neatsiranda tinkamu laiku, gali kilti variklio triukÅĄmas arba atsirasti rimtÅŗ paÅžeidimÅŗ, dėl kuriÅŗ variklis suges.

5 dalis iÅĄ 5: atleidimo eiga

Atleidimo smÅĢgis yra ketvirtasis ir paskutinis smÅĢgis. Pasibaigus darbiniam taktui, cilindras uÅžpildomas iÅĄmetamosiomis dujomis, likusiomis po oro ir kuro miÅĄinio uÅžsidegimo. Å ios dujos turi bÅĢti iÅĄvalytos iÅĄ variklio prieÅĄ paleidÅžiant iÅĄ naujo visą ciklą.

Å io takto metu alkÅĢninis velenas stumia stÅĢmoklį atgal į cilindrą, kai iÅĄmetimo voÅžtuvas atidarytas. StÅĢmoklis judėdamas aukÅĄtyn iÅĄstumia dujas per iÅĄmetimo voÅžtuvą, kuris patenka į iÅĄmetimo sistemą. Tai paÅĄalins didÅžiąją dalį iÅĄmetamÅŗjÅŗ dujÅŗ iÅĄ variklio ir leis varikliui vėl uÅžvesti įsiurbimo taktą.

Svarbu suprasti, kaip kiekvienas iÅĄ ÅĄiÅŗ taktÅŗ veikia keturiÅŗ taktÅŗ variklyje. ÅŊinodami ÅĄiuos pagrindinius veiksmus, galite suprasti, kaip variklis generuoja galią ir kaip jį galima modifikuoti, kad jis bÅĢtÅŗ galingesnis.

Taip pat svarbu Åžinoti ÅĄiuos veiksmus bandant nustatyti vidinę variklio problemą. Atminkite, kad kiekvienas iÅĄ ÅĄiÅŗ taktÅŗ atlieka tam tikrą uÅžduotį, kuri turi bÅĢti sinchronizuota su varikliu. Jei kuri nors variklio dalis sugenda, variklis neveiks tinkamai, jei neveikia.

ДобавиŅ‚ŅŒ ĐēĐžĐŧĐŧĐĩĐŊŅ‚Đ°Ņ€Đ¸Đš