„Cyberpunk 2077“ Playstation 4. Apžvalga

„Cyberpunk 2077“ premjera neabejotinai yra didžiausias metų įvykis vaizdo žaidimų pramonėje. „CD Projekt RED“ kūrėjai daug metų ruošė produkciją, kuri nuverstų „The Witcher 3“ ir laimėtų geriausio visų laikų lenkiško žaidimo titulą. Ar jiems pavyko pateisinti gerbėjų lūkesčius? Sužinokime, kas iš tikrųjų yra „Cyberpunk 2077“ ir kaip jis atrodo dabartinės kartos konsolėje.

Gyvenk ir leisk mirti Naktiniame mieste

Naktinis miestas – milžiniškas Kalifornijos metropolis su nemokamomis miesto teisėmis. Čia kieta ranka valdo megakorporacijos, o eurodoleriai gali nusipirkti beveik viską: nuo narkotikų ir ginklų iki kibernetinių implantų. Tai miestas, kupinas kontrastų: paremtas naujausiomis technologijomis, bet kartu siaubingai apgadintas, džiugiai spalvingas ir siaubingai liūdnas. Pasakiškai prabangūs rajonai ribojasi su apleistomis vietovėmis, kuriose vyksta nesibaigiantys gaujų karai. Verslo turtuoliai uždirba vis daugiau, vargšai gyvena ir miršta neturėdami galimybės geresniam rytojui, bet niekas nieko nekontroliuoja. Vienintelis tikras ir nekintantis Naktinio miesto bruožas yra chaosas.

Teigti, kad šis miestas niekada nemiega, būtų labai menka – niekas čia neprisimena nakties be riksmų ir alyvinės rožinės spalvos reklaminių neoninių šviesų švytėjimo.

Ir tai yra būtent toks distopinis pasaulis, į kurį siunčiamas V, o kartu su juo ir žaidėjas. Kas mūsų laukia? Žiaurus pasaulis, kuriame nėra aiškių žaidimo taisyklių, kur asmeninės simpatijos yra viena, o interesai – kas kita. Tačiau greitai paaiškės, kad mūsų sprendimai ir veiksmai turės daug didesnę įtaką, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naktinis miestas šviečia taip ryškiai, kad netrukus gali sudegti.

Cyberhype 2012

Pati „Cyberpunk 2077“ sukūrimo istorija atrodo tokia pat įdomi, kaip ir žaidime pateiktas siužetas. 2012 metų gegužę (!) pasirodė naujojo CD Projekt RED projekto anonsai, o pirmąjį anonsą žaidėjai išvydo 2013. Žaidimas buvo kuriamas daug metų: pasikeitė konceptualios prielaidos, nuolat tobulinamas REDengine grafinis variklis, buvo pristatyti nauji žaidimo elementai, bet ir išmesti. Ir visa tai prieš didžiulę gerbėjų bazę, kuri troško vis daugiau informacijos apie būsimus produktus. Ir ji darėsi nekantrus.

Kūrėjų padėtis buvo nepavydėtina. Vėlesni premjeros vėlavimai, viena vertus, sukėlė (jau gigantišką) jų žaidimo jaudulį, kita vertus, lūkesčiai tapo kosmiškai išpūsti. Juk žaidimas, kuriam sukurti prireikė 8 metų, negali būti tik geras, tai turi būti tikras atradimas, kompensuojantis tokį ilgą laukimą. Gerbėjų kantrybė ėmė stigti – nuotaika pamažu krypo link švelnaus cinizmo ir juokelių, kad žaidimas greičiausiai niekada nebebus išleistas. Arba visai neįvyko.

Kažkokiu būdu „CD Projekt RED“ iš visų šių sunkumų iškilo nepažeistas. „Cyberpunk 2077“ yra didžiulis, nuoseklus ir gerai apgalvotas kūrinys, kurio negalima mesti. Kūrėjai sugebėjo padaryti tai, ką padarė su „The Witcher 3“, bet daug didesniu mastu – sukurti spalvingą ir gyvybingą pasaulį, kuriame tiesiog norisi būti. Tai vienas iš tų pavadinimų, kurį trumpam užsidegame ir suprantame, kad ketvirta ryto, trinkelė jau išsikrovusi, o ryte jau į darbą.

Kiek kiberpanko yra kiberpanke?

Bet pradėkime iš eilės – siužetas. Kuo mažiau žinosime apie tai prieš pradėdami žaisti, tuo geriau mums. Istorija klostosi gana lėtai, autoriai duoda laiko įsijausti į pasaulį, šiek tiek geriau suprasti taisykles ir įsijausti į atmosferą. Tačiau laikui bėgant visa tai įsibėgėja, griebia už gerklės ir nebepaleidžia. Autoriai sukūrė suaugusiems skirtą istoriją, kuri perima žinomus užuominus iš kiberpanko knygų ir filmų ir paverčia juos originaliu stiliumi. Be to, mums bus pristatyta tikra įdomių ir sudėtingų herojų galaktika, kurių tikslai ir motyvai ne visada tokie aiškūs – su fantastišku Johnny Silverhandu (Keanu Reevesu) priešakyje.  

„Cyberpunk 2077“ išvengia daugelio šiuolaikinių veiksmo RPG spąstų. Čia siužetas nėra pasiteisinimas ir niekada nenunyksta į antrą planą ar planą – tai yra žaidimo esmė, kuri visada lieka mūsų regėjimo lauke. Kelių gijų istorija pasakojama per dialogus, šalutines misijas, svetaines, žinutes iš NPC ir t.t. Net paprasčiausi šalutiniai užduotys pasitarnauja kažkam kitam – jei ne siužeto pažangai, tai bent naktinio miesto atmosferai sukurti. RPG gerbėjams tai patiks.

Juo labiau įspūdinga, kad raudonieji išsikėlė sau tikrai nelengvą užduotį, palyginti su serialu apie Geralto iš Rivijos nuotykius. Kūrinys sukurtas pagal Mike'o Pondsmitho „Cyberpunk 2020“ vaidmenų žaidimo sistemą (kurioje netgi yra epizodinis filmas kaip vienas iš žaidimo personažų!). Tačiau kiberpankas yra ne tik analoginis vaidmenų žaidimas, bet ir visas fantastinis žanras, apimantis daugybę ikoniškų meno kūrinių: nuo Neuromancer iki Blade Runner iki Akiros ir Ghost in the Shell. . Be to, kiberpanko stilius yra toks savitas ir išraiškingas, kad net sunku sukurti ką nors originalaus ir jame išlikti. Autoriams teko perkąsti sunkų riešutėlį.

„Cyberpunk 2077“ mums pavyko sukurti pasaulį, kuris taip pat yra tvirtai įsišaknijęs į gerai žinomą stilių, tačiau tuo pat metu niekada neperžengia ribos su nesąmoninga savęs parodija, slypinčia už jos. Naktiniame mieste retkarčiais šviečia ir saulė, o daugelis elementų išlieka gana tikroviški – pokštams nelieka laiko. Kūrėjai mums paruošė kiberpanko realybę su šiuolaikišku prašmatniu, nepakliūdami į kičą ir stilizaciją.

Be to, kiberpankas čia – ne tik sukurtas rinkinys, nes smagu filmuoti žėrinčių neoninių šviesų apsuptyje. Reji paėmė šią fantaziją su visu kokybišku bagažu. Jie nevengia sunkių temų, tokių kaip didelių korporacijų galios keliamos grėsmės ar žmonijos išsaugojimas nuolat tobulėjant kibernetikai. 

RPG, šaudyklė ar smėlio dėžė?

Jau daug metų tarp gerbėjų kyla klausimas – ar „Cyberpunk 2077“ bus labiau RPG su veiksmo elementais, ar labiau FPS šaudyklė su papildomomis istorijos galimybėmis? Priešingai nei atrodo, atsakymas į šį klausimą nėra aiškus. Iš esmės šis žaidimas yra vaidmenų žaidimas, kuriame svarbu vaidinti personažus, formuoti juos taip, kaip jums atrodo tinkama, ir iš naujo išgyventi istorijas. Tai gerai žinoma ir saugi CD Projekt RED schema, iš kurios buvo sukurti jų ankstesni hitai.

Tačiau uždaryti „Cyberpunk“ tik vaidmenų žaidimo rėmuose, atrodo, yra gana menka. Tai daugiau žanro mišrainė, kuri sujungia kompiuteriniams vaidmenų žaidimams, šiuolaikiniams veiksmo žaidimams, taip pat slaptiems žaidimams ar smėlio dėžės žaidimams su prekės ženklu GTA V būdingas savybes. Ir kiekvienas iš šių elementų atlieka vienodai svarbų vaidmenį.

Dėl šio požiūrio gauname įvairų, malonų žaidimą, kuris niekada mūsų neatbaido savo žanrinėmis klišėmis. Dėl personažo kūrimo modelio galime pritaikyti žaidimo charakterį pagal savo pageidavimus. Veiksmo scenos mūsų spektaklyje gali būti arba greitas brutalus šokis, apsuptas skrendančių kumščių ir kulkų, arba metodiškas susišaudymas iš užkulisių. Galime sutelkti dėmesį į kovą rankomis arba sėlinti priešininkus iš nugaros ir panaudoti įsilaužimo triukus, kad atitrauktume jų dėmesį. Kiekviena iš šių mechanikų buvo paruošta kruopščiai ir dėmesingai detalėms, todėl jos yra labai smagios.

Pats buvau nustebęs, kaip šaudymo modelis buvo įgyvendintas. Tai didžiulis „Cyberpunk 2077“ pranašumas, o tai nėra taisyklė žaidimuose, kurie ribojasi su RPG. Kiekvienas iš turimų ginklų turi savo paskirtį, skiriasi savo svoriu ir atatranka. Viskas priklauso nuo tinkamai parinktų, gilių kadrų garsų. Sunku tai apibūdinti kitaip – ​​„Cyberpunk“ tiesiog smagu filmuoti.

Vairavimą automobiliu galima apibūdinti kiek mažiau – matyt, toks žaidimo elementas raudoniesiems buvo naujiena. Vairavimo modelis yra kažkur ant ribos tarp GTA V ir pirmųjų Watch_Dogs. Jis labai panašus į arkadą, o automobiliams kartais trūksta svorio, todėl susidaro įspūdis, kad transporto priemonė slysta ant paviršiaus, o ne iš tikrųjų važiuoja didžiuliu greičiu ir kovoja. Automobiliai taip pat yra gana dideli, palyginti su kitais aplinkos elementais, todėl kartais sunku manevruoti ankštose erdvėse. Transporto priemonių susidūrimo modelis taip pat nedaro gero įspūdžio – jis gana primityvus, nematome per daug įlenkimų, o automobiliai linkę atšokti ir trenktis į stogą.

Kad būtų aišku, tai nėra sugedęs modelis – judėti Nakties mieste vis tiek gali būti smagu, tačiau tai taip pat nėra pats tobuliausias pramogos elementas. Patogiausia judėti naudojant trečiojo asmens kamerą, tačiau kartais rekomenduoju perjungti vaizdą pro V akis. Automobilių interjeras ir prietaisų skydeliai dažnai yra tikri vizualiniai šedevrai, įnoringai derinantys retro sprendimus su futuristiniu stiliumi. Tačiau verta atminti, kad greitesnis ir judresnis motociklas kur kas geriau tinka lenktynėms siauromis distopinio didmiesčio gatvelėmis.

Kaip „Cyberpunk“ veikia „Playstation 4“?

Jau seniai žinoma, kad „Cyberpunk 2077“ pirmiausia buvo paruoštas kompiuteriams ir naujos kartos konsolėms, kurios dar tik patenka į rinką: Playstation 5 ir Xbox Series X. Tačiau pavadinimas vis dėlto atsirado Sony ir Microsoft pirmtakuose – kaip tai veikia tai veikia kai kuriai jau senai įrangai? Išsiaiškinkime – šį žaidimą žaidžiau klasikinėje, pirmoje Playstation 4 versijoje.

Žinoma, grafinių fejerverkų iš stipriausių žaidimų kompiuterių šiuo atveju tikėtis neverta, bet viskas vis tiek atrodo labai gerai. „Cyberpunk“ yra vizualiai sudėtingas žaidimas, o grafiškai tai neabejotinai pirmoji šiuolaikinių RPG lyga. Čia svarbų vaidmenį atlieka estetika, kuri net ir ant silpnesnės įrangos vis tiek daro įspūdį ir atrodo tiesiog gražiai.

Norite išbandyti, kaip Cyberpunk 2077 veikia su naujausia aparatūra? Peržiūrėkite Alexandros Wozniak-Tomaševskajos Xbox Series X versijos apžvalgą:

• „Cyberpunk 2077“, skirta „Xbox Series X“ – žaidimo peržiūra ir naujos kartos konsolės debiutas

Čia svarbiau veiksmo greitis – sunku nustatyti, kiek jo yra žaidimo optimizavime, bet kiek klaidų ir kitų „vaikystės ligų“, kurios kamuoja daugelį neseniai išleistų produkcijos. Faktas yra tas, kad „Cyberpunk 2070“ Playstation 4 veikia maksimaliu 30 kadrų per sekundę greičiu, tačiau dažnai sumažėja iki 25 ar net 20 kadrų per sekundę. Būna ir rimtesnių traškučių, ypač kai būname lauke arba kai daug vyksta. Tai nėra kažkas, kas labai trukdo pačiam žaidimui, tačiau tai gali įžeisti žmones, kurie šiuo metu yra ypač skrupulingi.

Vienas dalykas, kurį visada sunku peržiūrėti ir žaisti žaidimus, kai jie išleidžiami, yra klaidos. „Cyberpunk 2077“ po premjeros vis dar turi tam tikrų klaidų, tačiau tai nereiškia, kad visi turės tą patį. Mano atveju buvo tik nedideli nesklandumai: neįskaitomos tekstūros, spontaniškai skraidantys ginklai ar treniruočių rėmeliai, kurie dingdavo iš ekrano tik įjungus inventoriaus meniu. Nieko, kas galėtų sugadinti jūsų pramogas ar sugadinti žaidimą.

Tikrai sunku pasakyti, ar žaidėjas, įsigijęs žaidimą, tarkime, praėjus keliems mėnesiams po premjeros, susidurs su panašiomis klaidomis. „CD Projekt RED“ garsėja tuo, kad rūpinasi savo kūriniais dar ilgai po jų išleidimo, o pirmasis pataisymas (apie 45 GB svorio) buvo išleistas išleidimo dieną. Taigi galime drąsiai manyti, kad laikui bėgant jis tik gerės.

Maži džiaugsmai pavojingame pasaulyje

Galiausiai verta pabrėžti dar vieną šio žaidimo aspektą – muziką. „Cyberpunk 2077“ turi fenomenalų garso takelį, kuris sukuria nepakartojamą, nešvarią atmosferą kaip niekas kitas. Be to, žaidimas puikiai suteikia žaidėjui mažų, magiškų akimirkų, kurios džiugina ir papildomai sukuria žaidimo atmosferą. Kartais verta pailsėti nuo siužeto ir tiesiog pasižvalgyti po miestą. Važiuokite per rytinį Naktinį miestą su mėgstama radijo stotimi, žiūrėkite stilizuotą pokalbių laidą lifte arba tiesiog tyrinėkite apylinkes ir stebėkite patraukliausius aplinkos elementus. Kiberpankas gali užburti ten, kur to mažiausiai tikimės.   

Netgi premjerinės klaidos ar retkarčiais sumažėjęs likvidumas nepakeičia fakto, kad Cyberpunk 2077 vis dar yra vienas įdomiausių šioje platformoje pasirodančių kūrinių. „CD Projekt RED“ įrodė, kad „The Witcher 3“ nebuvo atsitiktinumas darbe, o kūrėjai tikrai žino, kaip sukurti šiuolaikišką, linksmą RPG, kuris atims daug valandų mūsų gyvenime. Ir net nesigailėsime.

Tekste esančios ekrano kopijos yra iš oficialios CD Projekt RED reklaminės medžiagos.