Degimo transporto priemonių pabaiga!
Nuo 2035 metų Europos Sąjungoje bus neįmanoma parduoti automobilių su vidaus degimo varikliais – daugeliui tai tikrosios motorizacijos pabaiga! Įdomu tai, kad Europos Komisija, kuri ruošiasi įvesti šias nuostatas, tikriausiai nežino apie jų pasekmes. Degalai stotyse taip pat brangs, todėl Europoje gali sumažėti BVP, ir gana greitai!
Data jau žinoma – kai kas ją apibrėžia kaip motorizacijos pabaigos datą, tačiau, kas įdomu, tokia motorizacijos pabaiga tik Europos Sąjungoje. Niekas nedrįsta žengti tokio žingsnio, nei JAV, nei Japonija, jau nekalbant apie kitas rinkas. Jei iki 2035 metų ES niekas nepasikeis, čia ir net už rytinės Lenkijos sienos bus neįmanoma nusipirkti įprastinės pavaros automobilių. Ar tai tikrai žingsnis link aplinkosaugos, ar tik keisti būdai sudaryti įspūdį, kad ES elgiasi atsakingai ir tausoja aplinką?
Sumažinimo planas?
Laikraštis pasiims visko – tikriausiai tokiu šūkiu skelbia Europos Komisija, skelbianti iki 2035 metų uždrausianti ES prekiauti automobiliais su vidaus degimo varikliais ir dyzeliniais varikliais. Bet kuriuo atveju 2030 metais CO2 emisija bus sumažinta iki 55 procentų, palyginti su 2021 metais. Tai dalis didesnio plano, taikliai vadinamo klimato planu, tačiau jau seniai žinoma, kad elektromobilių gamyba, jų naudojimas ir elektros gamyba nėra siejami su nuline emisija. Tai toks protingas būdas paslėpti tikrąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Be to, yra istorijų, susijusių su retųjų metalų gavyba ir akumuliatorių išmetimu iš elektromobilių. Viena iš šių idėjų (laimei, dar nepatvirtintų) pretendentų – Europos automobilių pramonės asociacija ACEA – demonstruoja, kad tokie veiksmai akivaizdžiai per greiti – per tokį trumpą laiką pereiti prie elektros energijos neįmanoma ir geriau pasinaudoti. Pavyzdžiui, hibridinė technologija. Europos Komisija vis dar priima naujas taisykles ES šalyse, o tai tikrai nebus lengva. Prancūzija jau protestavo dėl griežtų išmetamųjų teršalų standartų, tokiu atveju reikėtų atsižvelgti ir į Vokietijos nuomonę. Pastaroji šalis taip pat yra pagrindinė naudos gavėja iš automobilių gamybos. Pandemija parodė, kad kelių mėnesių gamyklos prastovos pakanka, kad Europoje pradėtų trūkti naujų automobilių. Pakeisti jų elektra varomomis transporto priemonėmis kol kas neįmanoma jau vien dėl to, kad joms nėra infrastruktūros. Žinoma, yra mažų šalių, tokių kaip Olandija, kur tokį automobilį galima vairuoti kasdien, tačiau dažniausiai tai nėra taip paprasta. Be grynai žmogiškų sumetimų, verta atsižvelgti ir į tai, kad tai gali sulėtinti ES, jau ir taip paveiktos koronaviruso pandemijos, ekonominę plėtrą. Taigi ar yra tikimybė, kad Europos Komisijos svajonės neišsipildys?
Stotys bus brangesnės
Deja, eurobiurokratai kovoje su automobilių savininkais turi dar vieną ginklą – mokesčius įprastiniam kurui ir nuolaidas elektromobilumo plėtrai. Prieš akis – planuojamas energijos nešėjų apmokestinimo pakeitimas. Šiuo atveju Europos Komisija nori pakeisti akcizų apskaičiavimo sistemą. Pasak novenos, tai priklauso nuo kaloringumo, išreikšto GJ (gigadžauliais), o ne nuo prekių kiekio, išreikšto kilogramais ar litrais, kaip buvo iki šiol. Naujais skaičiavimais, akcizas kurui gali būti net dvigubai didesnis. Tai šokas, turint omenyje, kad nuo praėjusių metų degalų kainos pabrango beveik 30 procentų! O dabar gali būti dar brangiau! Šis projektas vadinasi „Žaliasis sandoris“ ir bus įgyvendintas nuo 2023 metų pradžios. Informacija buvo slinkta per lenkiškus portalus, šis kuras stotyse tada gali kainuoti daugiau nei 8 zlotus už litrą. Nors šiandien tai atrodo nerealu, tai gali drastiškai apriboti klasikinių automobilių naudojimą. Tačiau pagalvokite – juk visos prekės ES platinamos sunkvežimiais, tad bangavimas palies visas susijusias pramonės šakas. Už arklius mokėsime daugiau už visas įmanomas prekes, o tai apribos Europos plėtrą. Žinoma, čia svarstomas variantas su elektromobiliais, bet kaip jūs tai įsivaizduojate - jei sunkvežimis turi nuvažiuoti 1000 km, kokio dydžio turi būti akumuliatoriai ir kiek jų galima supakuoti? Nors galima įsivaizduoti individualų transportą elektromobiliais (erzina, bet vis tiek įmanoma), per artimiausius kelerius metus krovinių gabenimas taps visiškai neįmanomas. Net ir toks paprastas dalykas kaip kurjeris – tarkime, kad vidutinis kurjerio automobilis per dieną nuvažiuoja 300 km. Šiuo metu panašių parametrų elektrinis lokomotyvas gali mušti 100. Jei būtų daugiau, tai per dieną tektų keisti akumuliatoriais. Dabar padėkite šiam automobiliui pagal kurjerių automobilių skaičių kiekviename mieste, tada suskaičiuokite miestų skaičių, tada šalis. Gal po 20 metų, bet tikrai ne greitai. Mūsų nuomone, elektromobilumas tik prisidės prie to, kad ES nustos reikšmės pasaulyje! Dabar padėkite šiam automobiliui pagal kurjerių automobilių skaičių kiekviename mieste, tada suskaičiuokite miestų skaičių, tada šalis. Gal po 20 metų, bet tikrai ne greitai. Mūsų nuomone, elektromobilumas tik prisidės prie to, kad ES nustos reikšmės pasaulyje! Dabar padėkite šiam automobiliui pagal kurjerių automobilių skaičių kiekviename mieste, tada suskaičiuokite miestų skaičių, tada šalis. Gal po 20 metų, bet tikrai ne greitai. Mūsų nuomone, elektromobilumas tik prisidės prie to, kad ES nustos reikšmės pasaulyje!
