JAV strateginės vadovybės orlaivių modernizavimas
JAV oro pajėgos valdo keturis Boeing E-4B Nightwatch orlaivius, kurie veikia kaip JAV vyriausybės skrydžių valdymo centras (NEACP).
Tiek oro pajėgos, tiek karinis jūrų laivynas turi programas, skirtas modernizuoti orlaivius branduolinio valdymo centruose. JAV oro pajėgos planuoja pakeisti keturių Boeing E-4B Nigthwatch orlaivių parką panašaus dydžio ir našumo platforma. JAV karinis jūrų laivynas savo ruožtu nori įdiegti tinkamai sureguliuotą „Lockheed Martin C-130J-30“, kuris ateityje turėtų pakeisti šešiolikos „Boeing E-6B Mercury“ orlaivių parką.
Minėtos konstrukcijos yra strategiškai svarbūs orlaiviai, palaikantys ryšius sunaikinus ar panaikinus JAV antžeminius sprendimų centrus. Jie turi leisti vyriausybės institucijoms – Amerikos vyriausybės prezidentui ar nariams (NCA – National Command Authority) išgyventi branduolinio konflikto metu. Abiejų platformų dėka JAV vyriausybė gali duoti atitinkamus užsakymus dėl tarpžemyninių balistinių raketų, esančių požeminiuose silosuose, strateginių bombonešių su branduolinėmis galvutėmis ir balistinių raketų povandeninių laivų.
Operacijos per žiūrėjimo stiklą ir nakties sargyba
1961 m. vasarį Strategic Air Command (SAC) pradėjo operaciją per žiūrintį stiklą. Jo tikslas buvo išlaikyti ore esančius orlaivius, atliekančius branduolinių pajėgų vadovavimo ir valdymo punkto (ABNCP – Airborne Command Post) funkcijas. Šiai misijai buvo atrinkti šeši „Boeing KC-135A Stratotanker“ degalų papildymo orlaiviai, pažymėti EC-135A. Iš pradžių jos veikė tik kaip skraidančios radijo relinės stotys. Tačiau jau 1964 metais buvo pradėta eksploatuoti 17 EC-135C lėktuvų. Tai buvo specialios ABNCP platformos, aprūpintos ALCS (Airborne Launch Control System) sistema, leidžiančia nuotoliniu būdu paleisti balistines raketas iš antžeminių paleidimo įrenginių. Vėlesniais Šaltojo karo dešimtmečiais SAC vadovybė naudojo daugybę skirtingų ABNCP orlaivių, kad galėtų vykdyti operaciją per žvilgsnį, pavyzdžiui, EC-135P, EC-135G, EC-135H ir EC-135L.
60-ųjų viduryje Pentagonas pradėjo lygiagrečią operaciją, pavadintą Nakties sargyba. Jo tikslas buvo palaikyti šalies prezidento ir vykdomosios valdybos (NEACP – National Emergency Airborne Command Post) oro eismo valdymo centrais veikiančių orlaivių kovinę parengtį. Bet kokios krizės atveju jų vaidmuo taip pat buvo evakuoti prezidentą ir JAV vyriausybės narius. NEACP misijoms atlikti buvo atrinkti trys tanklaiviai KC-135B, modifikuoti pagal EC-135J standartą. 70-ųjų pradžioje buvo pradėta programa EC-135J lėktuvui pakeisti naujesne platforma. 1973 m. vasario mėn. „Boeing“ gavo sutartį tiekti du modifikuotus „Boeing 747-200B“ lėktuvus, pažymėtus E-4A. E-Systems gavo užsakymą aprūpinti ją aviacijos ir ryšių sistemomis. 1973 metais USAF įsigijo dar du B747-200B. Ketvirtajame buvo įrengta modernesnė įranga, įsk. MILSTAR sistemos palydovinio ryšio antena ir todėl gavo žymėjimą E-4B. Galiausiai, iki 1985 m. sausio mėn., visi trys E-4A buvo panašiai atnaujinti ir taip pat pažymėti E-4B. Pasirinkus B747-200B kaip naktinio sargybos platformą, buvo galima sukurti vyriausybės vadovavimo ir valdymo centrus, turinčius didelį savarankiškumą. E-4B, be įgulos, gali priimti apie 60 žmonių. Nelaimės atveju laive gali tilpti iki 150 žmonių. Dėl galimybės paimti kurą ore, E-4B skrydžio trukmę riboja tik eksploatacinių medžiagų suvartojimas. Jie be pertraukos gali išlikti ore iki kelių dienų.
2006 m. pradžioje buvo planuota laipsniškai atsisakyti visų E-4B, o tai turėjo prasidėti per trejus metus. Siekdamos sutaupyti per pusę, oro pajėgos taip pat pasiūlė galimybę prisiminti tik vieną pavyzdį. 2007 metais šių planų buvo atsisakyta ir pradėtas laipsniškas E-4B parko modernizavimas. Pasak JAV oro pajėgų, šie orlaiviai gali saugiai veikti ne ilgiau kaip 2038 m.
E-4B degalų papildymas atliekamas tanklaiviu Boeing KC-46A Pegasus. Galite aiškiai matyti reikšmingą abiejų konstrukcijų dydžio skirtumą.
TAKAMO misija
Septintojo dešimtmečio pradžioje JAV karinis jūrų laivynas pradėjo programą, skirtą įdiegti ryšių sistemą su balistinių raketų povandeniniais laivais, pavadintą TACAMO (Take Charge and Move Out). 60 metais pradėti bandymai su tanklaiviu KC-1962F Hercules. Jame sumontuotas labai žemo dažnio (VLF) radijo dažnių siųstuvas ir antenos laidas, kuris išsivynioja skrydžio metu ir baigiasi kūgio formos svareliu. Tada buvo nustatyta, kad norint gauti optimalų galią ir perdavimo diapazoną, kabelis turi būti iki 130 km ilgio ir traukiamas lėktuvu beveik vertikalioje padėtyje. Lėktuvas turi skristi beveik nenutrūkstamu žiediniu skrydžiu. 8 m. keturi Hercules C-1966G buvo modifikuoti TACAMO misijai ir pavadinti EC-130G. Tačiau tai buvo laikinas sprendimas. 130 metais pradėjo eksploatuoti 1969 EC-12Q orlaivių, priskirtų TACAMO misijai. Keturi EC-130G taip pat buvo modifikuoti, kad atitiktų EC-130Q standartą.
