VYRAS RPAS

Naujausia turima „EuroMALE“ orlaivio vizija, išleista šių metų pradžioje.

Pernai gruodį buvo paskelbta, kad programa MALE RPAS (Medium Altitude Long Endurance Remote Piloted Aircraft System), dar vadinama trumpuoju pavadinimu EuroMALE/Eurodrone, praėjo preliminarią peržiūrą ir užbaigė apibrėžti jos tikslus. Tai viena iš nedaugelio pastarojo meto gerų naujienų apie šią įmonę, kuri, atrodo, sieja Europą ne tik versle ir pramonėje, bet ir politikoje.

Europos Sąjungos šalys yra vienos technologiškai ir ekonomiškai pažangiausių pasaulyje. Plėtojant aviacijos ir kosmoso pramonę, jie netgi atstumia tokius pasaulinius žaidėjus kaip Kinija ar Rusija, geriausiu atveju nusileidžia Jungtinėms Valstijoms. Nepaisant to, Europa kai kuriose srityse atsilieka arba bent jau gali pasigirti žemesniu lygiu, nei rodo bendra šio ūkio sektoriaus būklė. Viena iš jų – galimybė sukurti didelius nepilotuojamus MALE klasės (Medium Altitude Long Endurance, French Moyenne Altitude Longue Endurance) orlaivius. Iki šiol NATO narės Europos šalys jas gaudavo pirkdamos – iš Jungtinių Valstijų (General Atomics MQ-1 Predator, MQ-9 Reaper) arba Izraelio (IAI Heron ir prancūzų EADS Harfang Eagle I (anksčiau vadinosi kaip). SIDM), šios klasės projektai arba nesulaukė klientų (EADS Talarion), arba sulaukė riboto susidomėjimo (Piaggio-Selex P.1HH HammerHead, Italijos vyriausybės užsakytas trimis egzemplioriais su galimybe trims ir dar aštuonis, užsakė Jungtiniai Arabų Emyratai). Europos institucijoms trūko – lyginant su Izraelio ir Amerikos sistemomis – patirties, įgytos naudojant tokio dydžio UAV operacinę, o ką jau kalbėti apie kovinį naudojimą, taip pat silpno kainų konkurencingumo, nes nebuvo masto ekonomiją, tačiau tikimasi, kad tai greitai pasikeis.

Dar 2013 metų gruodį savo nepilotuojamos MALE sistemos kūrimą ir diegimą Europos Taryba pripažino vienu iš keturių prioritetų Europos Sąjungos techninės plėtros srityje. 18 m. gegužės 2015 d. Prancūzija, Italija ir Vokietija, prie kurių po kelių mėnesių prisijungė Ispanija, pradėjo dvejų metų trukmės MALE RPAS programos studijų etapą. Jos tikslas buvo nustatyti veiklos galimybes, techninius reikalavimus ir sukurti preliminarią Europos VYRŲ klasių sistemos koncepciją. Tų pačių metų lapkritį programos tyrimų etapo valdymą valstybės investuotojos perdavė Europos bendradarbiavimo ginkluotės srityje organizacijai (OCCAR, French Organisation conjointe de coopération en matière d'armement). Tuo pat metu buvo prašoma Europos gynybos agentūros (EDA) paramos būsimam sistemos sertifikavimui ir integravimui į Europos oro eismo sistemą, taip pat pagalbos kitoms suinteresuotoms ES šalims prisijungti prie programos tolesnius jo etapus. . Jau tada buvo nustatytos iš anksto nustatytos užduotys, kurias EuroMALE turėjo atlikti. Visų pirma, buvo kalbama apie ilgalaikius žvalgybinius ir stebėjimo skrydžius (FIR) su įvairiais kroviniais, taip pat galimybę paremti antžeminius vienetus didelio tikslumo ginklais. Pirmojo prototipo skrydis buvo numatytas 2023 m., o visos programos užbaigimas – prilygstantis pirmosios sistemos pristatymui gavėjui – 2025 m. Sutartis dėl dvejų metų koncepcijos etapo turėjo būti pasirašyta 2016 metų pirmąjį pusmetį. Tačiau tai įvyko tik rugsėjį, kai OCCAR keturių susitariančiųjų valstybių vardu paskyrė darbus bendrovėms: Airbus Defense and Space (ADS), Dassault Aviation ir Leonardo, kurios privalėjo bendradarbiauti.

Po mėnesio Miunchene buvo atidarytas naujas OCCAR biuras, atsakingas už MALE RPAS programą. Prieš tai sistemos užduotys buvo nurodytos ir apibrėžtos kaip ISTAR, kuri pridėjo galimybę nurodyti taikinius kitiems mūšio dalyviams (taikinio žymėjimas). Per ateinančius dvejus metus planuojama iš pradžių atlikti kritinę iškylančių eksploatacinių reikalavimų peržiūrą, o vėliau – pradinio sistemos projekto peržiūrą. Vienas iš pagrindinių programos elementų buvo sistemos integravimas su civiliniu oro eismu. Pagrindiniai šios srities mokslinių tyrimų projektai yra šie:

• MIDCAS (MIDair Collision Prevention System) susidūrimų išvengimo ore sistema,
• GRASS aptikimo ir prevencijos sistema (TRAffic AWAreness),
• DeSIRE (palydovinės demonstracijos, leidžiančios įdiegti RPAS Europoje) sistema, leidžianti per palydovus perduoti informaciją į RPAS ir iš jos,
• ERA išplėstinė autonomijos sistema (patobulinta RPAS autonomija),
• nuotolinio valdymo pulto standartizavimas,
• scenarijų ir saugumo tyrimą, skirtą remti karines operacijas civilinėje oro erdvėje, panašias į tas, kurios naudojamos pilotuojamiems orlaiviams.

Pirmojo darbo su „EuroMALE“ rezultatai buvo atskleisti 2017 m. liepos mėn., kai bendradarbiaujančių įmonių grupė pristatė informacijos rinkinį, kad nustatytų pagrindinę orlaivio konfigūraciją. Tada buvo visų pirma pripažinta, kad jame bus du turbosraigtiniai varikliai, o tai yra būtinas civilinio oro eismo reikalavimas. Buvo aišku, kad šioje situacijoje europietiškas dizainas būtų didesnis nei, pavyzdžiui, Amerikos General Atomics MQ-9 Reaper. Praėjusių metų sausį buvo atlikta kritiška programos veiklos reikalavimų peržiūra ir buvo sudarytos sąlygos antrojo tyrimo etapo pradžiai. Jo pabaiga numatoma 2018 metų pabaigoje.