Automobilių gedimai karštu oru. Kaip susitvarkyti?
Šiais metais karštis itin erzina, ir nors sinoptikai pabrėžia, kad aukštesnė nei 30°C temperatūra mūsų platumose yra norma, ji retai kada trunka tiek ilgai. „Aukšta temperatūra gali sugadinti stabdžius, variklį ir akumuliatorių. Verta būti pasiruošusiems ir žinoti, kaip reaguoti“, – sako Marek Stępień, PZM ekspertų biuro direktorius, SOS PZMOT ekspertas.
Variklis perkaista
Karštu oru, ypač mieste, kai dažnai važiuojame dideliu greičiu ar įstringame kamščiuose, lengvai perkaisti variklis. Aušinimo skysčio temperatūra gali siekti 100°C virš šios vertės situacija tampa pavojinga. Senesniuose automobilių modeliuose temperatūros indikatorius dažniausiai daromas rodyklės pavidalu, o jį viršijus rodoma, kad indikatorius patenka į raudoną lauką), naujesniuose modeliuose reikšmės rodomos ant salono arba ant. borto kompiuteris mus informuoja tik tada, kai jau įvyko perkaitimas.
Variklio dalys, kurias gali pažeisti per didelis karštis, yra žiedai, stūmokliai ir cilindro galvutė. Ką daryti, jei variklis perkaista? Kuo greičiau sustabdykite automobilį, bet neišjunkite variklio. Atsargiai atidarykite gaubtą, jis gali būti labai karštas (taip pat stebėkite garų išsiskyrimą), įjunkite šilumą maksimaliai vėdindami ir palaukite, kol temperatūra nukris. Tada galime išjungti variklį ir atvėsinti jį atidarę gaubtą.
Perkaitimo priežastys gali būti kelios, įskaitant aušinimo skysčio nuotėkį arba sugedusį ventiliatorių ar termostatą. „Nejuokaukite apie perkaitusį variklį. Net jei pavyksta išsiaiškinti, kad gedimą sukėlė, pavyzdžiui, nutekėjęs radiatoriaus skystis, nesate tikri, kad kai kurie variklio komponentai nepažeisti, – pabrėžia ekspertas. Tokiais atvejais geriau nerizikuoti ir kviestis pagalbą. Jei turime pagalbos draudimą, problemų neturime, jei ne, visada galite paskambinti pagalbos per nemokamą PZM Driver Assistant programą.
Baterijos išsikrovimas
Karštu oru, taip pat šaltu oru, baterijos dažniau išsikrauna. Tai reikėtų nepamiršti, ypač jei automobilis ilgą laiką nebuvo naudojamas vasarą, pavyzdžiui, atostogaudamas. Iš akumuliatoriaus nuolat imamas nedidelis kiekis elektros, kuo labiau jis įkaista, tuo labiau šios vertės didėja. Be to, baterija genda daug greičiau. Elektrolitai tiesiog išgaruoja, dėl to didėja agresyvių medžiagų koncentracija, o baterijos degraduoja. Jei akumuliatorių naudojame ilgiau nei dvejus metus ir žinome, kad automobilis bus nenaudojamas ilgą laiką, norėdami išvengti nemalonių staigmenų, apsvarstykite galimybę jį pakeisti.
Padangų gedimas
Net vasarinės padangos nėra pritaikytos 60°C asfalto temperatūrai. Guma minkštėja, lengvai deformuojasi ir, žinoma, greičiau susidėvi. Minkštas asfaltas ir padangos, deja, reiškia ir ilgesnį stabdymo kelią. Tai verta prisiminti, nes dauguma vairuotojų geru oru klaidingai leidžia sau mažiau laiko manevruoti kelyje, aiškindami kelio sąlygas kaip labai palankias.
Protektoriaus būklę ir padangų slėgį rekomenduojama tikrinti dažniau – tai turi atitikti gamintojo rekomendacijas, kiekvienai transporto priemonei šios vertės gali skirtis. Dėl per žemo slėgio padangos važiuoja netolygiai, o tai reiškia didesnį susidėvėjimą ir daug greitesnį įkaista. Ekstremaliais atvejais tai reikš padangos sprogimą. Tad prisiminkime ne tik padangų, kuriomis važiuojame, būklę, bet ir atsarginę padangą.
„Karštu oru ir staigiais atmosferos frontų pokyčiais silpnėja vairuotojų ir pėsčiųjų būklė ir koncentracija“, – prisimena SOS PZMOT ekspertas Marekas Stępień. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, kylant temperatūrai skiriamas ypatingas dėmesys – policija ir vairuotojai sulaukia specialių įspėjimų.
Vairuotojo koncentracija labai įkaitusiame automobilyje lyginama su būkle, kai kraujyje yra 0,5 promilės alkoholio. Karštu oru skirkite sau daugiau laiko kelionei ir ilgesniais maršrutais nepamirškite pailsėti ir gerti daug vandens.
