Ar turėtumėte papildyti vitaminu D?

Vitaminas D yra vienas iš riebaluose tirpių vitaminų, būtinų normaliai žmogaus organizmo veiklai. Yra du pagrindiniai žmogaus vitamino D šaltiniai: saulės spinduliai ir maistas. Kadangi mūsų klimato sąlygomis saulės mažai, daug dėmesio reikėtų skirti su maistu gaunamiems vitamino D šaltiniams ir papildams. Ar turėtumėte vartoti vitamino D papildus? Kokią formą geriau rinktis – lašus, kapsules, tabletes? Kokie yra vitamino D standartai ir rekomenduojamos dozės?

Dr N. Pharm. Marija Kaspšak

PASTABA: Šis tekstas skirtas tik edukaciniams tikslams, nėra savarankiškas gydymas ir negali pakeisti individualios medicininės konsultacijos. Prieš nuspręsdami dėl papildų, pasitarkite su savo gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.

Vitamino D šaltiniai žmogaus organizmui 

Vitaminas D yra pavadinimas, apimantis sterolių darinius: D2 arba ergokalciferolis yra ergosterolio darinys, o D3 arba cholekalciferolis yra cholesterolio darinys. Ergosterolis ir vit. D2 yra kai kuriuose grybuose, tačiau jie neturi maistinės vertės, o biologinis vit. D2 yra mažesnis nei vit. D3. Vitaminas D3 sintetinamas odoje veikiant UV spinduliuotei ir gali būti gaunamas iš gyvūninės kilmės maisto. Pagrindiniai jo šaltiniai yra riebi jūros žuvis, žuvų taukai, kiaušinių tryniai ir riebūs pieno produktai, ypač iš karvių, besiganančių saulėtose ganyklose.

Šiuo metu Lenkijoje vitaminas D3 naudojamas margarinams ir kai kuriems kitiems maisto produktams stiprinti. Tačiau nepaisant to, dažniausiai vartojamuose maisto produktuose vitamino D yra labai mažai, palyginti su mažiausiai 5 mikrogramų (200 TV) per dieną poreikiu.

Vitamino D vaidmuo žmogaus organizme 

Tinkamo vitamino D vartojimo svarba žmogaus gyvybei ir sveikatai matoma plika akimi – tai iliustruoja skirtinguose pasaulio regionuose gyvenančių žmonių odos spalvos pasikeitimas. Žmonės, atvykę iš karštų regionų, kur daug saulės spindulių, turi tamsią odą dėl didelio melanino – pigmento, apsaugančio nuo ultravioletinių spindulių – kiekio. Šie dažai, apsaugantys odą, taip pat mažina vitamino sintezę. D3, kuris atsiranda veikiant ultravioletinei spinduliuotei. Kai daug saulės, tai nesvarbu. Tačiau kuo toliau į šiaurę, tuo šviesesnė žmonių oda – būtent taip, kad jie naudotų mažiau saulės UV spindulių ir leistų susintetinti vitamino D tiek, kiek reikia išgyvenimui. Įdomu tai, kad toliau į šiaurę gyvenančios tautos, inuitai, turi gana tamsią odą. Taip yra todėl, kad ištisas kartas jų mitybos pagrindas buvo riebi jūros žuvis, kurioje gausu vitaminų. D3, todėl šioje populiacijoje nebuvo didelio atrankos spaudimo, kad būtų skatinamas šviesios odos asmenų išlikimas. 

Jau šimtmečius buvo žinoma, kad vaikų buvimas saulėje padėjo apsaugoti juos nuo rachito – ligos, susijusios su nepakankama mineralizacija ir nepakankamu kaulų išsivystymu. Lenkijoje rachitas kadaise buvo vadinamas „anglų liga“, nes Anglijoje, šalyje, kurioje mažai saulės, jis buvo ypač paplitęs, ypač tarp žmonių, kurie negalėjo sau leisti dažnai valgyti žuvies, sviesto ir kiaušinių. Ūmus vitamino D trūkumas sukelia prastą kalcio pasisavinimą iš maisto ir rachitą vaikams, o suaugusiems – vadinamąjį. osteomaliacija, arba šnekamojoje kalboje „kaulų suminkštėjimas“ – liga, kuriai taip pat būdinga nepakankama skeleto mineralizacija. Sutrikusi kalcio ekonomija dėl vitamino D trūkumo taip pat gali turėti neigiamos įtakos raumenų funkcijai, kurioms susitraukimui reikia tinkamos kalcio jonų koncentracijos. Poveikis kaulų vystymuisi ir raumenų funkcijai nėra vienintelis vitamino vaidmuo. D kūne. Jo vaidmuo kituose procesuose ir reiškiniuose – imuniteto reguliavime, širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavime, įtaka sergamumui navikinėmis ligomis – vis dažniau dokumentuojama. 

Daugeliui lenkų rekomenduojami vitamino D papildai. 

Jau daugelį metų buvo žinoma apie dažną vitamino D trūkumą mūsų platumose. Pokariu ir Lenkijos Liaudies Respublikos laikais vaikams darželiuose ir mokyklose buvo taikoma masinė sveikatos priežiūra, kuri apėmė žuvų taukus, kuriuose gausu vitamino D. Daugeliui žmonių apie tai yra nemalonūs prisiminimai, nes. retai vaikai mėgdavo gerti žuvų taukus, tirštus ir dvokiančius žuvų taukus. Tačiau tai pagerino visos kartos sveikatą.

Vitaminas D3 dabar taip pat rekomenduojamas nėščioms moterims, kūdikiams, vaikams ir daugumai Lenkijos gyventojų. Dėl mažo saulės poveikio ir mažo vitaminų kiekio. D maiste, galima daryti prielaidą, kad dauguma lenkų šio vitamino suvartoja per mažai, ypač laikotarpiu nuo rudens iki pavasario. Todėl verta ieškoti tinkamų maisto papildų, kurie padėtų užpildyti trūkumą. 

Kaip išsirinkti geriausią vitamino D papildą? 

Vaistinėse ir vaistinėse yra didelis vitamino D preparatų pasirinkimas – galima įsigyti lašų, ​​minkštųjų kapsulių, kietųjų kapsulių ir tablečių. Kurią rinktis? Tai priklauso nuo to, kas juos vartoja. Mažiems vaikams geriausiai tinka lašai arba purškalai, nes jauniausi pacientai dar negali nuryti kapsulių. Lašai su vitaminu D dažniausiai gaminami augalinių aliejų pagrindu, nes. vit. D tirpsta riebaluose. Natūralus gyvulinis aliejus, kurio sudėtyje yra vit. D3 yra žuvų taukai (menkių kepenų aliejus) arba žuvų taukai. Siekiant įveikti nemalonų žuvų taukų skonį ir kvapą, šiuo metu į daugumą preparatų dedama vaisių kvapiųjų medžiagų arba jie įdedami į kapsules.

Minkštos kapsulės su vit. D taip pat dažniausiai užpildomas aliejiniu šio vitamino tirpalu. Preparatai su vitaminu D, ištirpintu aliejuose, užtikrina optimalų šios medžiagos įsisavinimą. Tačiau, jei nuspręsite vartoti kietąsias kapsules (be aliejaus) arba tabletes, visada turėtumėte jas gerti valgio metu, kuriame yra riebalų. Tai leis vitaminui ištirpti. D iš jų yra riebalai ir efektyvus jų įsisavinimas virškinimo sistemoje. 

Kokie yra vitamino D standartai ir rekomenduojamos dozės?

Vitamino D trūkumą galima nustatyti atlikus laboratorinius kraujo tyrimus. Tam reikia nustatyti 25(OH)D koncentraciją, t.y. 25-hidroksivitaminas D (kalcidiolis), aktyvaus hormono kalcitriolio pirmtakas. 25(OH)D koncentracija serume turi būti 30-80 mg/ml (nanogramos – tai yra milijardinės gramo dalys – mililitre). Jei koncentracija mažesnė nei 10 ng / ml, tai reiškia sunkų avitaminozė. D, kurį reikia gydyti gydytojo parinktomis vitamino dozėmis. Tačiau dauguma sveikų žmonių neatlieka šių tyrimų ir norėtų vartoti vitaminų papildus. D. Kaip tada pasirinkti dozę? 

Sveikiems žmonėms saugi dozė yra apie 400 TV kūdikiams, apie 600-1000 TV vaikams ir 1000-2000 TV (25-50 mcg) vitamino D3 per dieną suaugusiems. Žiemą ši dozė turėtų būti arčiau viršutinės ribos, vasarą, jei daug laiko būname saulėje – prie apatinės. Tai taip pat priklauso nuo kūno svorio ir sudėties (pavyzdžiui, nutukusiems žmonėms gali prireikti didesnių dozių). Šios rekomendacijos atsispindi dažniausiai Lenkijoje prieinamuose preparatuose esančiose vitamino D3 dozėse. Kūdikiams tai yra 400 TV per dieną, vyresniems vaikams - 600-1000 TV, o suaugusiems - 2000 TV per dieną. Vitamino D3 taip pat galima rasti daugelyje multivitaminų papildų vaikams ir suaugusiems.

Ar galima perdozuoti vitamino D? 

Teoriškai galimas vitamino D3 perdozavimas, tačiau norint apsinuodyti, tektų vartoti daug kartų didesnes nei rekomenduojama dozes. Vitaminas D yra saugus sveikiems žmonėms, jei laikysitės gydytojo nurodymų arba nurodymų ant pakuotės lapelio.

Kada prieš vartojant papildus reikėtų pasitarti su gydytoju? 

Reikia atsiminti, kad tam tikrų jautrių grupių žmonės prieš vartodami turėtų pasitarti su gydytoju ir pasiteirauti apie galimybę ištirti 25 (OH) D kiekį kraujyje. Jei esate nėščia, maitinate krūtimi, sergate lėtine liga arba ieškote patarimo savo vaikui, visada pirmiausia pasitarkite su gydytoju.

Žmonės, kuriems ypač reikėtų kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų tokį tyrimą ir nustatytų vitamino paros dozę. D – asmenys, kuriems įtariamas vitamino D trūkumas arba asmenys, kuriems gresia šis trūkumas (nėščios moterys, pagyvenę žmonės ir kt.) bei pacientai, sergantys tam tikromis lėtinėmis ligomis – įsk. nutukimas, kepenų, inkstų ligos, įskaitant. nefrozinis sindromas, žmonės su malabsorbcija, įtariamas rachitas, osteomaliacija ar osteoporozė, gydymas steroidais, vaistais nuo epilepsijos, kai kuriais priešgrybeliniais ir antivirusiniais vaistais. Taip pat yra sveikatos būklių, kai vitamino D vartojimas gali būti pavojingas, todėl visada turėtumėte tai daryti prižiūrint gydytojui, kuris paskirs reguliarius tyrimus ir nustatys saugią dozę. Šios ligos apima sarkoidozę, granulomas, pirminį hiperparatiroidizmą, tam tikrus vėžinius susirgimus ir kalcio fosfato sutrikimus bei kai kuriuos įgimtus medžiagų apykaitos sutrikimus, bet tuo neapsiribojant.

Daugiau naudingų straipsnių rasite skiltyje „AvtoTachki Passions Tutorials“. 

Bibliografija

1. Paweł Płudowski, Edyta Kryśkiewicz, Elżbieta Karczmarewicz, Maisto papildų taisyklės ir standartai, skirti įvertinti organizmo aprūpinimą vitaminu D, atsižvelgiant į jo pleiotropinį poveikį. Postępy Nauk Medycznych, T. XXV, Nr. 3, 2012, p. 265-272.

2. Paweł Płudowski, Elzbieta Karchmarevič ir kt.. Praktinės vitamino D papildymo ir trūkumo gydymo gairės Vidurio Europoje – Rekomenduojamas vitamino D suvartojimas visiems gyventojams ir vitamino D trūkumo rizikos grupėms. D sveikoms populiacijoms ir vitamino D trūkumo rizikos grupėms). Endocrinology Poland 2013, 64 (4): 319-327. 

: