Vietnamo Socialistinės Respublikos karinis jūrų laivynas
Svarbiausias pastaruoju metu Vietnamo karinio jūrų laivyno pastiprinimas yra šešių projekto 06361 povandeninių laivų įsigijimas. Vietnamo gynybos ministerija
2009 m. gruodžio mėn. Vietnamo Socialistinės Respublikos gynybos ministerija paskelbė trečiąją gynybos baltąją knygą. Jame apibrėžiami pagrindiniai gynybos politikos principai, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant užtikrinti šalies saugumą ir suverenitetą. Kariniam jūrų laivynui (Hải Quân Nhân dân Việt Nam, toliau – HQNV) šio dokumento paskelbimas buvo vienas svarbiausių sprendimų nuo Vietnamo karo pabaigos. Jis pristatė visiškai naują veiksmų strategiją, kur kas daugiau dėmesio skirdamas plačiai suprantamam jūrinės diplomatijos klausimui, ty aktyvesniam dalyvavimui demonstruojant Vietnamo buvimą tarptautinėje arenoje.
Baltosios knygos prielaidos buvo sukurtos reaguojant į nuolatinę įtampą tarp Pekino ir Hanojaus, ypač Pietų Kinijos jūroje (Vietname vadinamoje Rytų jūra). Šio vandens telkinio plotas yra 3,5 mln. km² (Baltijos jūra – iš viso 415,3 tūkst. km²). Yra daugiau nei 250 salų, rifų ir seklumų, sugrupuotų į tris pagrindinius salynus: Paracel salas (apie 130 salų), Spratly salas (100 salų) ir Tujuh salas. Nors pačios salos menkavertės, didžiausi „lobiai“ yra po jūros dugnu, o salų teritorijos pasižymi nedideliu gyliu, patogiu jas eksploatuoti. Svarbiausios žaliavos yra žalia nafta ir gamtinės dujos. JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, po Pietų Kinijos jūra yra 11 milijardų barelių žalios naftos ir 5,4 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų. Pasak Kinijos valstybinio kalnakasybos koncerno, minėti skaičiai yra neįvertinti, nes, remiantis jo tyrimais, naftos atsargos siekia beveik 125 milijardus barelių, o dujų – 14,2 milijardo m³. Be to, šis rezervuaras yra labai svarbus laivybos kelias, kuriuo transportuojama 25% pasaulio žalios naftos.
Du iš trijų paminėtų salynų – Paracel salos ir Spratlio salos – jau daugiau nei 4 dešimtmečius buvo ginčytina teritorija ne tik tarp Kinijos ir Vietnamo. Į šias teritorijas taip pat pretenduoja Malaizija, Brunėjaus sultonatas, Filipinai ir Taivanas. Kiekviena iš šių šalių nurodo istorinę teisę į savo nuosavybę. Dėl akivaizdžių priežasčių didžiausias Vietnamo priešas yra Kinija, kuri jau 1974 metais išsiuntė karius į Paraselio salas, naudodama nustatytą demarkacijos liniją, vadinamą „9 brūkšnių linija“. Ji apima beveik 90% visų šios jūros salų. Vietname ši linija dėl būdingos formos vadinama „karvės liežuvio linija“. Dėl Kinijos provokacijų abu salynai patyrė daug incidentų, kurie suformavo tolesnę Vietnamo politiką ir paliko pėdsaką minėtos Baltosios knygos įrašuose.
Incidentai
Pirmasis iš šių incidentų įvyko Paraselio salas supančiame vandenyse 15 m. sausio 1974 d. HQNV patruliniai laivai apšaudė du Kinijos tralerius, kirtusius jūros sieną netoli salų. Po keturių dienų įvyko susirėmimas – iš Kinijos pusės dalyvavo 2 Šanchajaus tipo patruliai, padedami 4 projekto 2bis povandeninių laivų medžiotojų, o Vietnamui atstovavo fregatos Trần Bình Trọng, Lý Thường Kiệt (abu amerikiečiai). Barnegat klasė) ir Trần Khánh Dư (amerikietiškas Edsall tipas) ir korvetė Nhật Tảo (amerikietiškas Admirable tipas). Per šį susirėmimą žuvo 122 vietnamiečiai ir 53 kinų jūreiviai, dar 18 buvo sužeisti, o 110 dingo be žinios. Šio incidento rezultatas buvo Paracel salyno užėmimas dangaus imperijos kariuomenės. 160 metais Kinija ten dislokavo ryšių ir valdymo postus, jūrų pėstininkus ir priešlėktuvinių raketų baterijas.
