Žiemą kopimas į kalnus. Ką prisiminti?
Žiemą nebūtina vykti į kalnus, kad kiltų problemų įkopiant į stačią kalną. Problema gali būti ir jau apledėjęs ar apsnigtas išėjimas iš požeminio garažo. „Renault“ vairavimo mokyklos instruktoriai paaiškina, kaip su tuo susidoroti.
Gausus sniegas arba paviršiaus apledėjimas, susijęs su stingdančiu lietumi, vairuotojams visada yra iššūkis, tačiau šios sąlygos gali būti problema, ypač kopiant į kalną.
Kai kuriais atvejais kelias būna toks slidus, kad negalime pakilti nuo žemės.
Esant poreikiui po varomaisiais ratais galime pakišti iš mašinos nuimtus guminius kilimėlius arba po ratais užpilti smėlį, jei jo turime. Tokiu būdu, pasak „Renault“ vairavimo mokyklos instruktorių, padidės padangų sukibimas ir bus lengviau nuvažiuoti.
Taip pat žr. Opel Ultimate. Kokia įranga?
Esame šiek tiek geresnėje padėtyje lipti į kalną, kai mūsų automobilis jau važiuoja. Tai gali padėti greičiau padidinti greitį ir neleisti ratams suktis. Turėtume pasirinkti tinkamą pavarą ir sumaniai valdyti dujas.
Jei kopiant į kalną automobilio ratai sukasi, sumažinkite droselio slėgį, bet, jei įmanoma, stenkitės, kad transporto priemonė judėtų. Ant stačių šlaitų ir slidžių paviršių paleidimas iš naujo gali būti didelė problema. Taip pat reikia atsiminti, kad važiuojant į kalną priekiniai ratai, jei įmanoma, turi būti nukreipti tiesiai į priekį. Tai užtikrina geresnę sukibimą, sako Adamas Bernardas, „Renault“ vairavimo mokyklos mokymo direktorius.
Nereikia pamiršti, kad geros būklės žieminės padangos yra absoliuti saugaus vairavimo žiemą garantija. Nors Lenkijoje minimalus protektoriaus gylis yra 1,6 mm, šių padangų parametrų toli gražu nepakanka. Rekomenduojamas žieminių padangų storis – ne mažesnis kaip 4 mm.
Taip pat žiūrėkite: Taip atrodo naujasis Ford Transit L5
