Išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis – kaip tai susiję su salono kvapais?
Patarimai vairuotojams

Išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis – kaip tai susiję su salono kvapais?

Išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis labai retai sulaukia automobilių savininkų dėmesio ir veltui. Apsvarstykite jo funkcijas, aptarkite nemalonaus kvapo salone priežastis ir aptarkite neutralizatorių bei recirkuliacijos sistemą.

Turinys

  • 1 Karbiuratorius ir viskas, viskas, viskas... – kieno išmetimai?
  • 2 Kur priežastys?
  • 3 Sudėties ir emisijos standartai
  • 4 Diagnozė savo akimis
  • 5 Ką galima padaryti?
  • 6 Kaip sumažinti išmetamųjų dujų koncentraciją?

Karbiuratorius ir viskas, viskas, viskas... – kieno išmetimai?

Automobilis susideda iš kelių sistemų (aušinimo, recirkuliacijos, degalų tiekimo ir kt.), karbiuratoriaus, esančio alkūninio veleno karteryje, daugybės vožtuvų ... Negalite išvardyti visų elementų. Variklio cilindrų blokas ir alkūninis velenas yra karteryje, o karbiuratorius yra atsakingas už reikiamos koncentracijos degiojo mišinio gavimą. Jis taip pat reguliuoja jo tiekimą į cilindrus, kur vyksta degimas. Tuo pačiu metu privaloma oro ir benzino operacija prieš jiems patenkant į karbiuratorių yra valymas.

Išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis – kaip tai susiję su salono kvapais?

automobilio karbiuratorius

Variklio stūmoklis pradeda judėti nuo viršutinio negyvojo taško, o į cilindrą įsiurbiamas degus mišinys. Vožtuvas yra atviroje padėtyje. Tada mišinys suspaudžiamas cilindruose. Stūmoklis pasislenka į žemiausią padėtį, vožtuvai uždaromi kuo sandariau. Po to seka darbo ciklas, kurio metu įvyksta mini sprogimas. Degalų mišinys iš karbiuratoriaus, suspaustas stūmokliu, karteryje užsidega nuo uždegimo žvakės kibirkšties. Ir paskutinis žingsnis yra panaudotų medžiagų išleidimas.

Kadangi variklis veikia aukštoje temperatūroje, reikalinga speciali aušinimo sistema. Tai prailgins dalių tarnavimo laiką. Kita aušinimo sistemos funkcija – reguliuoti išmetamųjų dujų temperatūrą. Karbiuratorius yra gana sudėtingas įrenginys, todėl jame gali būti gana daug gedimų.

3 Karbiuratoriaus ir karbiuratoriaus veikimas

Kur priežastys?

Jei salone atsirado nemalonus neaiškios kilmės kvapas, tuomet jo užveržti neįmanoma. Dažnai dėl išmetamųjų dujų kvapo salone atsiranda nuotėkių sistemoje, o gedimų reikėtų ieškoti variklio skyriuje. Tai gali būti viryklė arba pati degimo likučių šalinimo sistema. Universaluose ir hečbeke šis kvapas dažnai prasiskverbia pro bagažo skyrių. Atidarius galines duris arba langą ir bet koks slėgio sumažėjimas šiame skyriuje (pažeistas sandariklis) išleidžiamas oras, todėl išmetamos dujos.

Kartais automobilis kvepia supuvusiais kiaušiniais, tai pirmas požymis, kad sugedo katalizatorius.. Šis prietaisas kovoja su kenksmingomis medžiagomis, kurios sudaro išmetamąsias dujas. Katalizatorius dažniausiai sugenda dėl žemos kokybės degalų. Vis dėlto, žinoma, įrenginys turi tam tikrą veikimo laikotarpį. Neteisingas katalizatoriaus veikimas sumažina variklio našumą. Sugedusi recirkuliacijos sistema, pavyzdžiui, sugedęs vožtuvas, neduos geriausio efekto.

Saldus kvapas rodo antifrizo nuotėkį, kurį gali palengvinti aušinimo sistemos pažeidimai. Bet jei iš išmetimo vamzdžio sklinda per daug dūmų, greičiausiai karbiuratorius yra sugedęs. Vėlgi, sugedusi aušinimo sistema gali tai išprovokuoti.

Sudėties ir emisijos standartai

Prieš liečiant išmetamųjų dujų šalinimo sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį į išmetamųjų dujų savybes ir sudėtį. Padidėjusi kenksmingų išmetamųjų dujų koncentracija greičiausiai yra važiuojant dideliu greičiu. Tai palengvina stipraus vakuumo ir didelio greičio derinys. Ir, kaip žinia, apsinuodijimo anglies monoksidu pasekmės gali būti labai įvairios, priklausomai nuo jų koncentracijos.

Dabar pakalbėkime apie išmetamųjų dujų sudėtį ir tai, koks greitis laikomas priimtinu. Šiose emisijose yra nuodingų medžiagų – aldehidų, vandenilio oksidų, anglies monoksido. Juose taip pat yra kancerogenų. Tai apima suodžius ir benzpireną. Visa tai silpnina imuninę sistemą, o išmetimas taip pat gali sukelti bronchitą, sinusitą, kvėpavimo nepakankamumą, laringotracheitą ir net plaučių vėžį. Jie gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus ir išprovokuoti smegenų aterosklerozę.

Pagal ES standartus leistina norma yra CO 0,5-1 g/km, HC - 0,1 g/km, NOx nuo 0,06 iki 0,08 ir PM 0,005 g/km. Anksčiau skaičiai buvo didesni. Bet kadangi šiandien degalai tapo kokybiškesni, yra specialios recirkuliacijos sistemos ir keitiklis, šis rodiklis gerokai sumažėjo.

Diagnozė savo akimis

Pradėkime nuo vidinės erdvės, nes labai dažnai būtent išmetimo sistema gali sukelti tokį nepatogumą. Atidarome gaubtą ir tiriame cilindro galvutės ir išmetimo kolektoriaus jungties būklę. Tai netrukdo užtikrinti tarpiklio vientisumo. Kartais automobilio viduje kvepia dujomis ir dėl laisvo kolektoriaus prigludimo dėl atsilaisvinusių tvirtinimo detalių.

Dabar mums reikia apžvalgos angos, kitaip nepavyks ištirti dugno. Įjungiame variklį ir atidžiai patikriname, ar visi elementai nėra nuotėkio. Kiekvieną duslintuvą ir paskirstymo baką vertiname paeiliui. Jei su šiais elementais viskas tvarkoje, galite pereiti prie vamzdžių. Švelniai perbraukite juos ranka. Neignoruokite ir svirties bagažinės, tikėtina, kad problemą sukėlė jos nuotėkis.

Priežastis nerasta, o išmetimo sistema su tuo neturi nieko bendro? Tada palaipsniui pereikite prie bagažo skyriaus. Silpniausia vieta čia yra durų sandariklis, laikui bėgant jis praranda savo elastines savybes, įtrūksta, ko visiškai pakanka slėgio mažinimui. Norint nustatyti, kur tamprė nepakankamai tvirtai priglunda, reikia ją suklijuoti balta maskavimo juosta, o tada, pavyzdžiui, viršuje esančią juostelę nudažyti batų tepalu vienodu sluoksniu. Uždarome bagažinę ir atidarome. Dabar žiūrime į apatinę juostą, tose vietose, kur nėra dažų, sandarikliai nesiliečia pakankamai patikimai.

Toliau mes kreipiamės į ventiliaciją, žinoma, jei tokia yra. Būtinai vizualiai patikrinkite jo atbulinius vožtuvus. Tikslinga patikrinti paviršių, ar nėra rūdžių. Tačiau šiame etape turėsite sunkiai dirbti, nes norėdami patekti į metalą, turėtumėte išardyti plastikinę kišenę. Patikrinkite galinių žibintų sandariklius. Gali būti, kad jie sugadinti arba pamesti.

Jei priežastis vis dar nenustatyta, tuomet turėtumėte atkreipti dėmesį į oro filtrą ir galinio lango sandariklius. Jie taip pat laikui bėgant blogėja ir leidžia orui prasiskverbti iš išorės. Ar įtariate, kad kalta aušinimo sistema? Tada ir mokykis. Pažvelkite į visus vamzdžius, jie gali nutekėti. Net nedidelis nuotėkis aušinimo sistemoje laikui bėgant didėja, o tai sukels rimtesnių pasekmių. O gal problema slypi karbiuratoriuje?

Ką galima padaryti?

Jei išmetimo sistema nesandau, problema turi būti nedelsiant pašalinta. Sugedusį katalizatorių reikia pakeisti. Kartais verta pakeisti sandariklius. Galbūt viskas yra recirkuliacijos sistemos vožtuve, tada reikia pakeisti visą įrenginį. Sugedęs aušinimo sistemos radiatorius? Kreipkitės į autoservisą, šią problemą turėtų išspręsti specialistai. Tai taip pat taikoma karbiuratoriui. Jei ištaisėte gedimus, bet vis tiek kvepia išmetamosiomis dujomis, ieškome supuvusių vietų. Taip pat pasitaiko.

Jei radote išmetamųjų dujų analizatorių, yra galimybė kuo tiksliau išmatuoti jų toksiškumą. Tačiau nepaisant šio rodiklio, papildomas oro valymas nuo kenksmingų priemaišų yra labai svarbus ne tik keleivių salone, bet ir darbo kambaryje, pavyzdžiui, dirbtuvėse, nes jokia recirkuliacinė sistema negali sumažinti jų toksiškumo iki priimtinos ribos. Galingas gaubtas gali suteikti panašų efektą.

Šie įrenginiai skirstomi į apsauginius, būgninius ir populiariausius degalinėse – kanalų sistemas. Pirmojo varianto pranašumas yra maža kaina. Jie skirstomi priklausomai nuo tvirtinimo prie sienos ir lubų. Būgno tipo gaubtas daugiausia yra ant lubų. Ypač patogus įrenginys su elektrine pavara. Tačiau oro valymas naudojant kanalų sistemą yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis.

Kaip sumažinti išmetamųjų dujų koncentraciją?

Sužinojome vidaus degimo variklio veikimo principą, aušinimo vaidmenį šiame procese, kokios yra išmetamųjų dujų šalinimo sistemos, dabar laikas aptarti katalizatorių. Recirkuliacijos sistema susideda iš vožtuvo, kuris tam tikromis sąlygomis sujungia dviejų kolektorių – įėjimo ir išleidimo – erdves. Dalis išmetamųjų dujų patenka į cilindrus, todėl sumažėja degimo temperatūra. Dėl to sumažėja azoto oksidų kiekis išmetamosiose dujose. Paprasčiausių recirkuliacijos sistemų vožtuvas atsidaro veikiant vakuumui. Tuščiosios eigos metu šis mazgas nustoja veikti. Sudėtingesnėse recirkuliacinėse sistemose montuojamas elektroninis vožtuvas, valdomas kompiuteriu.

Katalizinis konverteris surenkamas iš korpuso, nešiklio ir šilumos izoliacijos. Pagrindas – keraminis išilginių korių blokas. Šių elementų paviršiuje naudojami specialūs katalizatoriai, kurie pagreitina chemines reakcijas keitiklyje. Šie katalizatoriai skirstomi į oksiduojančius (paladis ir platina) ir redukuojančius (radis). Dėl jų veikimo reguliuojama išmetamųjų dujų sudėtis. Jei įrenginyje naudojami visi išvardyti komponentai, toks neutralizatorius vadinamas trijų komponentų.

Neutralizatoriaus laikiklio blokas yra metaliniame korpuse. Tarp šių elementų yra šilumos izoliacijos sluoksnis. Kitas katalizinis konverteris daro prielaidą, kad yra deguonies jutiklis. Prieš jį taip pat sumontuotas išmetamųjų dujų temperatūros jutiklis. Jis perduoda atitinkamus signalus į ECU, kuriuo valdomas kuro įpurškimas, o į sistemą patenka tikslus suodžių deginimui reikalingas kiekis.

Добавить комментарий