Patarimai vairuotojams

Eismo reguliatorius – kaip suprasti jo signalus?

Šiandien su eismo reguliatoriumi nesusitinkame taip dažnai, kaip anksčiau, matyt, todėl, kad šviesoforų sistema yra gerai sureguliuota, valdoma kompiuteriu ir praktiškai negenda. Todėl daugelis vairuotojų sutrinka, pamatę šį dalyvį kelyje, ne visada teisingai interpretuojantį jo gestus. Pabandysime užpildyti šias spragas su kai kuriais savo skaitytojais.

Eismo reguliuotojas sankryžoje – kaip nesusipainioti?

Kodėl aukštųjų technologijų amžiuje kartais tenka susitikti su eismo reguliuotoju? Taip, technologijos mus kartais apveja, bet taip nutinka retai, tarkime, tiesiog nepasiseka sulaukti vieno ar kito šviesoforo gedimo laiko. Uniformuotą vyrą su dryžuotu štabu išvysime ir tuo metu, kai mieste laukiama, pavyzdžiui, svarbaus svečio, aukšto pareigūno ar valstybės vadovo. Tuomet net ir su veikiančiu šviesoforu turėsime paklusti nespalvotai eismo reguliuotojo lazdelei.

Pagrindinis dalykas, nuo kurio pradedame savo apžvalgą, yra labai svarbus priminimas, kuris turėtų sutelkti jūsų dėmesį į tolesnę informaciją. Pagal 2013 metų Kelių eismo taisykles eismo reguliuotojas yra didžiausio prioriteto judėjimo krypties ir tvarkos rodiklis probleminėje zonoje. Tai yra, net ir tinkamai veikiant šviesoforams, turėtumėte sutelkti dėmesį tik į jo komandas. Na, o dabar galime pereiti prie paties reguliavimo proceso aprašymo.

Be dryžuotos lazdelės, kelių policijos pareigūnas ženklus gali duoti rankomis arba disku su raudonu atšvaitu. Tačiau šie ženklai bus intuityvūs kiekvienam vairuotojui.


Eismo reguliuotojas sankryžoje – dėmesio visiems!

Kaip iššifruoti kitus eismo reguliuotojo ženklus?

Dabar paanalizuokime gestus šiek tiek sudėtingiau, nors jei jūsų erdvinė vaizduotė yra nepriekaištinga, čia taip pat nebus problemų. Pagrindinis ženklas, kuriam Kelių eismo taisyklės suteikia daug reikšmių, yra eismo reguliuotojas, ištiesęs dešinę ranką į priekį. Bandysime taškuoti „i“ ir šiuo klausimu mums padės ta pati taisyklė su judėjimu išilgai rankovių.

Prisimename, kad nuleista ranka taip pat leidžia į ją įeiti, kad tik darbuotojui būtų lengviau gyventi, ją galima nuleisti. Todėl bevėžis transportas gali judėti į kairę ranką ir judėti visomis kryptimis. Juk pailginta dešinė leidžia pasukti į kairę ir iš jos išeiti, apeinant galimybę suklupti ant nugaros. Galime judėti tiesiai ir į dešinę, nes vėlgi nesutrikdome eismo reguliuotojo nugaros ramybės. Bet tramvajui leidžiama judėti tik į kairę, tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai geležinkelių transportas turi mažesnį prioritetą.

Iš krūtinės pusės, tai yra įėję į dešinę ranką, galime judėti tik į dešinę, nes yra išėjimas per kairę ranką, nors ir nuleistą. Iš šios padėties negalėsime pajudėti jokia kita kryptimi. Tačiau niekas negali judėti iš dešinės pusės ir nugaros, nes tai mums pažįstami barjerai – ištiesta ranka ir nugara, kurios atrodo kaip neįveikiamos sienos. Pėstieji šioje eismo reguliuotojo pozicijoje gali judėti tik išilgai galo, jam ten važiuojant automobilius, žmonės tyliai, nekreipdami dėmesio, traukiasi iš vieno kranto į kitą.

Eismo pareigūnas – paprasti gestai

Čia neatsargiai važiuojate per perkrautą miestą, periodiškai stovite nedarbingai mažuose kamščiuose, o tada horizonte matote sankryžoje esantį eismo reguliatorių. Nereikėtų panikuoti, jau nekalbant apie kaimyninių automobilių vairavimo technikos kartojimą, jie kartais gali būti klaidingi, jei tik dėl to, kad vairuotojai pamiršo taisykles, o gal jų visai nežinojo. Suprasti gestus nėra taip sunku, ypač prisiminus šią užuominą: reikia įvažiuoti ir išlipti per rankovę, negalima važiuoti ant nugaros ir krūtinės.. Pabandykime suprasti, ką tai reiškia, ir pradėkime nuo paprasčiausių ir akivaizdžiausių eismo reguliuotojo pozicijų.

Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad pakelta ranka draudžia bet kokį visų transporto priemonių judėjimą. Jei keldami lazdelę aukštyn atsiduriate sankryžos viduryje, turite užbaigti manevrą. Taip pat paprastas gestas, kurio metu nereikia vizualiai įvertinti sudėtingos judesio geometrijos, yra padėtis ištiestomis rankomis į šonus. Gestas nuleistomis abiem rankomis interpretuojamas panašiai, nes kartais sunku ilgai laikyti rankas vienas nuo kito.

Tokie eismo reguliuotojo ženklai reiškia, kad mes galime eiti palei kūną bet kuria kryptimi, kol takas nesiremia į nugarą ar krūtinę. Būtent, mes galime įeiti į ranką ir judėti tiesiai, kad išeitume iš kitos rankos, arba pasukti į dešinę, bet ne į kairę, taip atsitrenkiame į „neįveikiamą sieną“ – nugarą, krūtinę ar ištiestą ranką. Pėstieji gali laisvai judėti išilgai kūno iš rankų į rankas. Tramvajai turi ribotą laisvę, jie gali judėti tik tiesiai iš rankų į rankas, be teisės apsisukti.

Vienas komentaras

Добавить комментарий